panoramoj nebera kompu taisykleles (nesistebiu, nes ten sedejes mielas vaikinas nelabai turejo ka veikti). paprasiau kad mane pavezetu iki akropolio, ten taisykloj i klaviatura iklijavo raide "a", be kurios pastarasias dienas vargau. tikriausia akropolio seimininkai ir yra vieni tu atmatu, kurie isgyvens (kaip laume sako), nes visas idejas susiurbia ir igyvendina: pries akropoli eme veikti blusturgis. pasirodo, seno slamsto yra islike tiek ir tiek. gerai, kad turiu astria aki (nesigiriant) ir siukslynely pamatau gera daikta. be to, pries pirkdama ka nors, prisimenu, kad namie nebera ne vieno laisvo kv.centimetro. ir dar: ant sudniekiu islekia daugiausia pinigu. taigi, vadovaudamiesi siomis nuostatomis isigijome tris labai gerus daiktus. viena groziui, kita naudingumui, o trecia dovanai. jei kam smalsu (o juk smalsu), tai pasakysiu, nes ner cia jokios paslapties. nors mielas pasisauke mane kad parodytu varinius laistytuvelius kambarinems gelems su ilgais plonais snapeliais, as ant ju neuzkibau, o pamaciau vazele - asoteli, tirstai nupilta glazura, kuri net ispuslejusi, o pusles nutrinos (manganas pusleja, kiek atsimenu). vokiska, masines gamybos, bet labai zavi. kitas pirkinys - senas saukstas su monograma "A S". niekas nebesuzinos vardo pavardes tos seimos, ant kurios pietu stalo sitas saukstas budavo padedamas. dabar toks vienisas, pasimetes nuo draugu, vertas tik astuoniu litu. bus mano. tiks kabinti glazurai. vienzo, prie darbo. o trecias dalykas - mielas nupirko ir dovanos draugui, kuris turi patefona - plokstele "small faces". rod stewarto grupe. priestvaniniu laiku. kaip jums? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19700