Na taip, galiu maždaug sutikti su tuo ilguoju laišku. Tik yra vienas
keblumas. Tu į savo "šventąjį Aš" žiūri kaip į jau egzistuojantį
(jau vakar tau apie tai sakiau), o bažnyčia tai laiko kaip "jau ir dar
ne". Apskritai tai yra labai sunkus klausimas, jis išeina už mūsų
galimybės suvokti ribų. Jei aš laikau save egzistuojant jau galutinai
atbaigtą, tai tada nėra pražūties? Aš negaliu pražūti? Valio, bet
taip nėra. O gal tu kaip nors kitaip gali paaiškinti? " Štai ir apie tą
kunigą juk ne viską žinojai." Nežinojau ir dabar nežinau visko. Ir
nenoriu žinoti. Aš net apie save visko nežinau. Kita vertus, nelabai aš
tikiu tom pasakom apie aborto siūlymą. Norėjo kaip nors pasiteisinti
prieš žmones, pasijusti didvyriu - toks savimyla yra ir dabar.
Tamkevičius kur kas stipresnė asmenybė, jo melu sunkiau patikėti. Dar
pagalvojau apie tave - ilgas laiškas nebūtinai rodo plepumą, tai gali
būti gebėjimas nuoširdžiai atsiverti. Man taip nebeišeina:(.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19700