Patarlės pirmą dalį tai surašiau, bet vis pagalvoju: kodėl antrą - pardavimui? Dar nepasiekiau antros stadijos - norėtųsi aplenkti). Gal kad antrą statant darai atvirkščiai ir stengiesi konstrukcijom netaupyt, bet sukiši fufelį į apdailas? Taip sakant, kitas kraštutinumas? Ir tik statant trečią pradedi racionaliai galvoti bei derinti ir konstruktyvą, ir grožį/funkcionalumą... Kokia nuomonė? "Statybininks" <nesvarbu@tikrai.lt> wrote in message news:k5m1hi$tgr$1@trimpas.omnitel.net... > super viska surasei > > "Aras" <nera@nera.nera> wrote in message > news:k5lv2o$pto$1@trimpas.omnitel.net... >> Jei nugrius perdanga ir prispaus tavo vaikus, tai irgi į newsus >> kreipsiesi pagalbos? >> >> Jeigu stataisi pirmą trobą, tai tamstos problema yra tame, kad įprastai >> statybų pradžioje žmogus susiduria su jam neįprastais labai dideliais >> kiekiais pinigų, kurie, atrodo, kad tirpsta žaibiškai. Kiekvienas >> pirstelėjimas skaičiuojamas tūkstančių ribose. O vėliau, kai pareina >> visokios apdailos, plytelės ir kita įranga, žmogus jau būna pripratęs >> prie tų išlaidų ir taip skaudžiai nebereaguoja (nebetaupo). >> O visa namo konstrukcija sudaro tik iki 30% visos namo kainos, nors yra >> atsakinga už 70% namo kokybės. Todėl menkas atlygis konstrukciniam >> projektui išspręstų daugelį problemų ateityje. >> >> Tam ir yra patarlė: pirmą namą statai priešui, antrą - pardavimui, >> trečią - sau. >> Sėkmės nesuklystant pasirinkimuose. >> >> >> >> "ronkele" <netikras@emeil.as> wrote in message >> news:k5jsiu$snk$1@trimpas.omnitel.net... >>> konstruktoriai neskaiciavo, projektas tik architekturinis kaip daugumoj, >>> pasikeite ir blokeliai ir perdanga nuo projekto. statau su savo galva ir >>> kaip sau >>> >> >> > >