Dėl persistengimo dėl vejos tamsta teisus.
Bet, vienus metus pusė kiemo augo natūrali vietinė žolė ir pusė pasėta 
kažkokia pusbrangė sėkla - abi vienodai pjaunant, natūrali vietinė 
vaikštant perdurdavo Gariūnišką "kroksą", o ant sėtos galima voliotis su 
vaikais kaip ant kilimo (kas nuolat sėkmingai ir daroma). Jei būčiau 
nuolat pjovęs kelis metus tą natūralią, gal rezultatas būtų kitoks. O po 
300 metų, kaip teigia anglai, ji pasidarytų tokia pat kaip sėta.

Pjovimas ne malonumas, bet kai nupjauni atsigrožėt neina - kas gali 
žmogui uždrausti gyventi gražiai? :)

2012.09.11 16:05, bzik rašė:
> atrodo, kad neturite kas veikia :) Nesėjau nieko. Kas atlaikė pjovimą, tas auga. Žolės pjovimas mums tokia nykuma, kad džiaugiamės galėdami jos nepjaut, jei nebūtina, t.y. nesukt galvos ar neperaugo, ar kažkas netinkamas išdygo, ar nereikia palaistyt/patręšt. Kartą savaitėj sukandęs dantis prabėgi ir lauki kokios sausros ar rudens, kad nustotų augus :)
>
> "Polikarpas Matvejevicius"<vaidastrinti@skdn.com>  wrote in message news:k2ncdj$lt$1@trimpas.omnitel.net...
>> Atrodo, kad vejos sėkla nekainuoja...
>>
>> Išnaikinus chemija piktžoles, po 2-3 metų vis tiek bus jų pilna (jei ir
>> dobilus laikysime jomis).
>> Neverta nuodytis chemija - stambiausias galima paravėti, o kitos sunyks
>> pjaunant. Liks tik nebijančios pjovimo, kas yra mažuma.
>> Nebent pievutė 1 aro ir norisi nenatūraliai švaraus žalio kilimo.
>>