tai nuo vaiko priklauso. Mano sūnus irgi kalba lietuviškai, vokiškai, angliškai ir prancūziškai, bet jam jau 16. O dukra - matematikė. Ji sudėt atimt jau moka, netgi daugybą suvokia, o kambario tavrkymo sistemoje sūnus jos turbūt gyvenime nepasieks. Bet kalbose - kur Lt žodis lengvesnis, nei DE, ten būna vartojamas LT žodis. Racionalizatorė, vienžo. Kodėl turėjau jai kišti dar vieną kalbą ir stabdyti kitokį vystymąsi arba įdiegti neapykantą lietuvių kalbai? Nes kažkieno brolio arklio dukra mol kalba 6 kalbom? Aš esu mačius tų emigrantų mišrūnų vaikų su daugybe kalbų ir tie, kuriuos mačiau, būdami 5 metų dažniausiai nekalbėjo nė viena kalba, o kažkokiu mišiniu. Suprasti suprato daugiau. Ir vyresniame amžiuje persijungdavo į kalbą, kuria kalbėjo darželyje-mokykloje. Tad norėdama parodyti, koks nuostabus ir nepakartojamas mano vaikas, irgi galėčiau sakyt, kad ji kalba 2 kalbom, nes porą žodžių moka ir kažkiek supranta, bet realybės tai nepakeistų. ir vėlgi - koks čia vaikų auklėjimo specialistas lenda su kritika ir kam ji įdomi? "Jonas Vingis" wrote in message news:lcgbvf$6fp$1@trimpas.omnitel.net... 2014-01-31 16:16, VaidasB rašė: > tai ne su diedu kalba. o galėjo dvikalbį vaiką turėt. Spraga auklėjime Mano sesuo pažįsta šeimą. Mama lietuvė, tėtis prancūzas. Kadangi mama nemoka prancūziškai, o tėtis lietuviškai, tai tarpusavyje jie kalba angliškai. Gyvena ta šeima Danijoje. Rezultate mergaitė kalba daniškai, angliškai, lietuviškai ir prancūziškai. Dabar jai dar 10 metų nėra.