Aciu. Daug kas susideliojo i savo vietas. Zinoma ne viskas. Pvz. garo is reaktoriaus nuleidimas turetu vykti i isore, aplinka. Kad lauke susikauptu sprogus vandenilio misinys ir sprogtu tikimybe labai maza. Sprendziant pagal sugriovimu pobudi sprogimas ivyko patalpoje, o tai gali reiksti kad spaudimas reaktoriuje nusimete nekontroliuojamai, gal per itrukimus, ar nesandarumus. "Rimantas Liubertas" <ic@rimantas.com> wrote in message news:ilonm4$er7$1@trimpas.omnitel.net... >> Prisipazinsiu - neskiriau daug laiko smulkiam aiskinimuisi apie jo >> konstrukcija ir savybes. Cia apie Japonijoje sproginejancius. Skaitineju >> tik zurnalistine informacija ir kazkaip man galai nebesueina. Vaizdziai >> buvo kalbama kad ivykus sutrikimams ceronobyliniai uzsigazuoja, o >> vakarietiski gesta. Dabar matosi kad jie nei velnio negesta, bet net ir >> per prievarta neuzsigesina. Iseitu kad pas juos is viso nera rezimo be >> nuolatinio ausinimo. Ar ten nutylimos kazkokios problemos su reakcija >> slopinanciu strypu pakelimu? > > Su reaktoriaus išjungimu viskas tvarkoj, viskas suveikė kaip ir priklauso: > per žemės drebėjimą valdymo strypai automatiškai nusileido > ir pagrindinė reakcija — urano 235 skilimas buvo sustabdyta. > Visų reaktorių bėda tokių atvejų yra ta, kad nutraukus pagrindinę reakcija > dar lieka jos nestabilūs produktai ir jų skilimas toliau > generuoja šilumą. Tik išjungus reaktoriaus šis procesas gali generuoja > apie 6% nuo reaktoriau galios, per 10 dienų sumažėja iki gerokai mažiau > nei 1%. Jei japonai sugebės savo reaktorius paaušinti dar porą dienų, > tai blogiausia jau bus praeity. > > Jei išjungtas reaktorius nėra tinkamai aušinamas, tai išskiriamos > šilumos pakanka, kad įkaitinti ji tiek, jog imtų lydytis branduolinio > kuro strypai, o tas nelabai sveika reaktoriui… Jei netyčia visi apsaugos > lygiai pažeisti ir tokie apgadinti strypai tiesiogiai kontaktuoja su > atmosfera, tai yra blogiausias scenarijus, nes tada į aplinką patenka > kenksmingiausios radioaktyvios medžiagos: Cezis 137 ir jodas 131. > Jodas bjaurus tuo, kad organizmas linkęs jį kaupti skydliaukėje. Laimei > I131 pusperiodis gana trumpas. Cs137 pusperiodis ilgas — daugiau nei 30 > metų. Būtent šis elementas ir yra pagrindinis radiacijos Černobylio zonoje > šaltinis. > > Kitas niuansas yra tas, kad įkaitus kuro strypams cirkonio lydinys iš > kurio jie pagaminti ima reaguoti su vandens garais ir iš jų atima deguonį, > dėl to ima kauptis vandenilio dujos. Sprogimai Japonijos elektrinėje > būtent ir buvo vandenilio ir oro mišinio sprogimai: nuleidus > garą, t.y. išleidus vandens garus iš reaktoriaus slėgiui sumažinti, vanduo > kondensuojasi, lieka vandenilis. Užtenka kibirkštėlės ir babah… > > Nuleidžiant garą taip pat stebimas ir radiacijos padidėjimas, bet jis > trumpalaikis ir nepavojingas, pagrindinis šaltinis yra azoto izotopas > N16, o jo pusperiodis tėra 7 sekundės. > > Dar būtina paminėti, kad jokia atominė elektrinė niekada negali sprogti > kaip atominė bomba: nevaldomai grandininei reakcijai, tokiai kaip > atominiame ginkle reikia U235 koncentracijos viršijančios 90%, nekalbant > apie kitas sąlygas; branduoliniame kure koncentracija yra 3-5%. > Blogiausia kas gali nutikti atominėje elektrinėje: suirę kuro strypai > ir radioaktyvių produktų patekimas į aplinką. Černobylyje būtent > blogiausias scenarijus ir buvo: pradedant reaktoriau dizaino trūkumais, > baigiant žmonių nekompetencija. Reaktorius beveik neturėjo apsaugos, > plius reakcijai valdyti buvo naudojami grafito strypai. Po avarijos jie > užsidegė ir degė kelias dienas sėkmingai varydami radioaktyvias medžiagas > į atmosferą. > > Dėl to „užsigazavimo“: RBMK (Černobylio) tipo reaktorių taip vadinamas > reaktyvumo koeficientas (void coeficient) yra teigiamas, t.y. reaktoriui > kaistant ir aušinimo sistemoje daugėjant garų reakcija intensyvėja. > > Kai reaktyvumo koeficientas neigiamas (o jis verdančio vandens, BWR > reaktoriuose, tokiuose kaip toje nelaimingoj AE) sistemoje daugėjant > garų reakcija slopsta. > > > ic > -- > http://rimantas.com/ >