Taigi tokių "renginių" metu, paprastiem kareivėliam nieks kovinių 
šovinių neduoda, nes per daug durnas padaras kareivėlis, jam pasakysi 
šauk, jis ir šaus, o jei pamirši nurodyti kryptį?... su koviniais tik 
karininkai ir seni vilkai.

> Tie kur prie bokšto puolė, kiek supratau, Alfa, tai buvo tokie ~40 metų, su 
> visa spec apranga, šalmais ne kareiviškais, viduje racijos įmontuotos, ir 
> tokie žvilgsniai kaip apduję, be jokių emocijų. Tie kareiviai desantininkai 
> tik aplinkui malėsi ir iš paskos atėjo. Aš grįždamas, prisipažinsiu, sutikęs 
> link seimo traukiančią linksmą kompaniją, daugumoje moteriškes, pasiūliau 
> neiti, kadangi prie bokšto žmones šaudo ir traiško. Bet toks įspūdis, kad ta 
> kompanija nelabai manimi patikėjo, gal kokiu panikieriumi palaikė (koks tą 
> momentą iš dalies ir buvau).
>
>
> On 2013.10.10 13:20, Bronco wrote:
>> On 2013-10-10 08:26, Lynas wrote:
>>> pasižiūrėk į pastato sienas - kokiomis "tuščiomis kulkomis" tada šaudė
>>
>> Šiaip, nukentėjusių prie televizijos buvo labai daug. Įsivaizduoju, jog 
>> nemažas kiekis žmonių nukentėjo daugiaaukščiuose, kai pylė tankas iš 
>> garsinio, nes juose neliko nei vieno sveiko lango, o žmonės juose prieš tai 
>> prie langų buvo ir stebėjo kas vyksta... Jau neskaitant kiek žmonių gavo 
>> ausų bugnelių ir psichologines traumas.
>>
>> Kad įsivaziduotumėte koks tai buvo garsas, pasakysiu kas nutiko nuo jo mūsų 
>> auto. Atvažiavom su Niva (ale rusiškas džipas) ir ją užparkavom Žemaitės 
>> gatvėje nuo tos vietos kur šovė tankas plius minus 50-60 m.. Tai 
>> įsivaizduokite - Nivos galinis langas išlėkė su visomis gumomis ir gulėjo 
>> už poros metrų nuo mašinos. Pasisekė, jog užparkavom ant žolės tarp medžių, 
>> tai nesudužo. O mūsų auto priekinį valstybinį numerį atnešė kažkoks 
>> žmogelis ir padavė. Nebuvo jau nei laiko nei noro aiškintis, kur jis jį 
>> rado, matyt, ne arti. O ir šiaip auto po to kėlė šiokių tokių įtarimų, 
>> jausmas buvo toks, jog kėbulas nežymiai deformavosi, atsirado kažkokių 
>> girgždesių, kurių nebuvo iki tol, daugiau dulkių į saloną ėmė traukti. 
>> Svolačiai šaudė kažkokiais specialiais garsiniais, kad kuo daugiau žalos 
>> pridaryti žmonėms.
>>
>> Vėliau tankas šovė dar du ar tris kartus, jau tiksliai nepamenu, bet 
>> daugiausiai žalos atnešė pirmasis šūvis, po jo jau žmonės buvo priglušinti, 
>> o kam tekėjo iš ausų kraujas, jau buvo išvesti, na ir šiaip, kai lauki 
>> sekančio šūvio, tai jam morališkai pasiruoši, praveri burną ir pan... Nors 
>> su tuo tanku pridarė labai daug žalos žmonėms, bet jų vis tiek nesugebėjo 
>> išvaikyti. Gal tik nedidelė dalis pasitraukė. Likusius jau išvaikė 
>> kalašnikovų serijomis žmonėms virš galvų, šūviais į sienas ir pan.. Jau kai 
>> pamatėm, jog viskas, objektas prarastas, minia išsklaidyta ir kareiviai 
>> įsiveržė į televizijos pastatą ir girdėjom kulkas zvimbiančiais palei 
>> ausis, teko pritupus ir dengiantis visokiais objektais trauktis link 
>> Savanorių prospekto. Paskui dar svarstėm ar verta grįžti link automobilio. 
>> Jei tai vyktų šiais laikais, tikrai negrįžtume, bet tada automobilis buvo 
>> nesulyginamai didesnė materialinė vertybė nei dabar, tai sugrįžome. 
>> Susirinkome iškritusius langus, numerius ir išvažiavome. Prie Seimo 
>> nebevažiavom, nenorėjom vien savo veido išraiškom išgasdinti ten likusius 
>> žmones, nes atrodėm tikrai nekaip ir vien mūsų vaizdas daug ką būtų 
>> demoralizavęs.