medus mažom dozėm gali būti vaistas. Liaudiškai vartojant gali padėti malšinti gerklės skausmą - kai kam padeda. tada medų reikia jamt į burną ir laikyti, kol ištirps. Tuo pačiu gliukozė kaip medžiaga nešėja perneša šiek tiek kitų veikliųjų medžiagų ir mineralų tiesiai per gleivinę į tarpląstelinę ertmę, nors nežinau, ar to reikia :) Čia yra uždegimą mažinantis poveikis, kuris, beje, labai puikiai veikai ir naudojant išoriškai, netgi ant gana atvirų žaizdų. Bet tam yra ir tinkamesnių bičių produktų. Apskritai, bičių produktai ir jų naudojimas-vartojimas yra ištisas menas, vadinasi apiterapija. Tam imami visi bičių produktai ir iš įvairių augalų gaunamas medus skirtingoms indikacijoms. Bet giliai tuo nesidomėjau. Pažįstu viena apiterapeutą, jis pats turi bites, nes anot jo, šiuo metu negalima įrodyti cukraus priemaišų meduje, o to medaus su cukrum jau netinkama karma :) Plius dar, parduotuvinis medus yra švitinamas gama spinduliais, kad išnaikintų mikroorganizmus, kurie jame kaip ir neturėtų veistis, nes medus pilnas antibiotikų. Tei va, tas apiterapeutas labai sėkmingai gydo negyjančias žaizdas, taip pat turi pagalbinę terapiją vėžininkams - sumažina spindulių ir chemoterapijos nepageidaujamą poveikį. Medui iš esmės būdingas jau minėtas priešuždegiminis poveikis, jame yra antibiotikų, enzimų, flavanoidų ir dar visokių gėrybių. Vokietijoje medaus preparatus naudoja ir akademinė medicina (ligoninėse) - Medihoney vadinasi. Hyleriai sako, kad tai beliberda, o mokslas sako, kad tyrimai jokio gydomojo medaus poveikio neįrodė. Daugiau nieko lyg ir nežinau. Ajo, kiniečiai medum gydo kaulų lūžius ir tepliojo mumijas :) Medus - labai kompleksinis preparatas. Jame yra žiedadulkės, kurios jau turi savo poveikį, plius įvairių žiedų žiedadulkės, plius bitės seilės, kurių vėlgi sudėtis ir poveikis gali labai skirtis. Aš įsivaizduoju, kad koks apiterapeutas, kuris n metų savo bites melžia ir prieš joms pašoka, į kurią pašalę skrist žiedadulkių rinkt, per daug metų gali išsisijoti kažkokią doktriną, kuria remdamasis galėtų skirti kažkokius savo bičių produktus kažkokioms indikacijoms - tai netgi labai tikėtina. Bet aš netikiu kažkokia generalizuota medaus kaip vaisto galia. Tai yra saldus produktas. Užpylus jį karštesniu nei 40 laipsnių vandeniu visos veikliosios medžiagos nužudomos. Arbatoje jis veikia tik kaip saldiklis. Jeigu kažkam patinka - kodėl gi ne, bet kiek žinau, dauguma save prievartauja, kad tai gertų. Gerklės skausmo atveju, beje, veikia ir dirbtinis medus ar panašus tokios konsistencijos daigtas :) Sakoma, kad tai tiesiog iškloja gleivinę ir veikia kaip kompresas - paskatina uždegimą ir jis greičiau baigiasi. Žodžiu, jeigu reikia būtinai keisti cukrų, geriausias pakaitalas yra klevų sirupas arba bent jau neapdorotas cukranendrių cukrus "shimtas kinieciu" wrote in message news:l57qdo$b75$1@trimpas.omnitel.net... atmetant diabetus galima detaleu apie termishkai apdoroto (ir nea) medaus vartojimo skirtumus? nes gi zalio medaus tai beveik nieks nevalgo gi, visi tik y arbateles visokias ;)