Bet teisinga praktika yra dvikalbese sutartyse, kaip Gipsas minejo, 
nurodyti, kuris tekstas pagrindinis, jei yra dviprasmybiu tarp vertimu.

Imho reiktu reikalauti, kad angliskas variantas butu laikomas pagrindiniu.

Jei tiekejas uzsispiria o sandoris vertingas, tada teks issiversti teksta.

Tik kam ten notarinis tvirtinimas tai man neaisku. Jei tave tenkins 
uzsienietiskos sutarties tekstas, tai ir pasirasai, tvirtinti gi nebuta 
vertimo.


"krivis" <krivis@lrs.lt> wrote in message 
news:lplrcg$2g0$1@trimpas.omnitel.net...
> Kiek teko susidurti, buna toks variantas kai sutarties vertimas tam paciam 
> lape. Ta prasme pvz kaireje lenkiskai, o uz atskyrimo desineje angliskai. 
> Jei taip nera tai buna vienas egzempliorius abiem suprantama kalba, pvz 
> rusu ar anglu, pasirasius ta egzemplioriu originalo kalba niekas nieko 
> nera kise niekada gyvenime.
>
> "Gipsas" <Gipsas17@yahoo.com> wrote in message 
> news:lplr6p$2b6$1@trimpas.omnitel.net...
>> Sveiki,
>>
>> Gal kas pakomentuotumete tokia situacija:
>>
>> derimes su uzsienio tiekeju (is EU) del irangos pirkimo, salygas kaip ir 
>> suderinom angliskam sutarties projekte. Kai jau atejo metas pasirasineti, 
>> jie pareiske, kad dar turime pasirasyti sutarti ir ju nacionaline kalba. 
>> Negana to, irasyta, kad ginco atveju pagrindine sutartimi butu laikoma su 
>> ju nacionaline kalba. Zinoma, man kazkaip nekyla jokio noro rasytis ant 
>> dokumento, kurio as ne velnio nesuprantu, o leisti papildomu pinigu 
>> vertimams ir notariniams tviritnimams nesinori.
>>
>> Kaip elgtis tokioje situacijoje? Ar tai normali praktika versti klienta 
>> pasirasineti dvieju kalbu sutartis, ar tam gali buti koks nors juridinis 
>> pagrindas ar pan.? Ar cia grynai ju vidines taisykles ir 
>> issidirbinejimas?
>