Ethera wrote:
> tu supranti kad pastatai buvo projektuojami jau po empire state 
> buildingo incidento, ir kad jie buvo suprojektuoti atlaikyti didesnio 
> nei tie boingai lektuvo smugy ir net zymiai zemiau (kur konstrukcijoms 
> dar didesne nagruske). 

o nepalankus aprovų derinys? Gal ir skaičiavo kad atsitrenkia boingas; 
gal ir skaičiavo kad penkuose aukštuose kyla gaisras su >1200MJ/m² 
gaisro energija. O šių apkrovų deriniui, kai tokio incidento tikimybė 
tais laikais buvo beveik nulinė?

 > antra ishsiliejes aviacinis kuras (kurs tamistos
> ziniai yra viso labo zibalas modifikuotas) dega temperatura 
> (ishlaistytas ir su skersveju, kas matosi ish dumu kylanciu, jei butu 
> contained ir uzdaroj erdvej temperaturos kiltu). 

q1: kas yra "žibalas"?

q2: kas yra "modifikuotas žibalas"?

q3: kokia yra žibalo degimo temperatūra?

Wikipedia sako, kad "Jet A-1" tipo kuras atvirame ore dega 287.5 °C 
temperatūra.

q4: kaip šia temperatūrą paveikė tai, kad dalis fasado buvo nunešta 
velniop? Primenu - galima šilumos ir degimo produktų skaida vs deguonis 
neribotais kiekiais.

Primenu: plienas nebelaiko paskaičiuotos apkrovos prie ~400-450C ir tai 
yra pagrindinė konstrukcinė problema. Medis užsidega prie ~600, bet 
apkrovas laiko ir praradęs ~30% skerspjūvio ploto.

> ir paskutinis dalykas, 
> pagal skrydzio laika ir kuro likuty tiek laiko degant, spreadas turejo 
> buti labai mazas, ryshium su tuo, tavo minetos temperaturos iki 
> pagrindiniu siju pro apsaugas praeiti negalejo.

errr.. transkontinentinis skrydis turi kažkur nusileisti ir papildyti 
degalų, ypač jei techniškai lėktuvas gali įveikti tokį nuotolį be 
nusileidimo?

-- 
  ejs