gyveno karta pateve su pamociu, abu jau buvo kulturingai atsisake lyties pastovumo ir santykiaudavo priklausomai nuo to, kas kokia genderi tuomkart buvo uzsimovusio ir muvino (muvino muvino) arba isikishusio i sketokles akis varte (varte varte) bet nuo to neatsirasdavo gyvu padaru, o tik isberimai, tryda ir depresija, su kuo partneriai kolei kas narsiai taikstesi (taikstesi, taikstesi) kol staiga - o gal noretum tureti shuniuka, arba kramtomos gumos, karta paklause partneris 1 (vien -as, -a, -o, -irasyti ka nori) partnerio 2 (du, dviesios, duvisai, dviesiai, -2) o ne ne ne, atsak? 2 , bet kam mane vadini 2, juk mes lygus ir homogeniski kaip 0 lygus 0, arba asfaltas dangui - kaip niekas viskam ? "1" garsiai atsiduso per subine, mane kartais uzknisa archetipine atavistine samone, isivaizduoju esas "zmona" ir turintis kiausius ir netgi dar kazka. partneris "1" (buves "2") atsake - jei ko truksta, einam ir pasiimam, kas mums priklauso, nesidrovek, mano kuklutizzz 2 (buves "1"). ir nuejo jie i seima leisti istatymu ir seiliu per burnos plysi, tolerancija su euforine eutanazija ir klasta tada klestete klestejo. dabar jie visi gyvena keturiese keturpesciom ir keturbegom net tarpais sulinguoja grindys - su podukrasuniu ir sunkale zaidzia kegliais ir vargo nemato niekada per aprasojusia zole ir akinius, cia ir pasakos pradzios pabaiga, taskas -> . (jei cia muse prishiko, trink display)