+++

"HDi" <gal@ir.ne> wrote in message news:lmrtqn$djo$1@trimpas.omnitel.net...
> Zmona: brangusis, tu toks protingas, toks talentingas, toks issimokslines!
> Vyras: neeee, ash normalus, cia tik tu durne…
> 
> Kokie buvo pirmi žodžiai, kuriuos Adomas pasakė Ievai?
> „Geriau pasitrauk, aš nežinau kiek dar tas daiktas didės.“
> 
> - Ką gautume sukryžminę italą ir lenką?
> - Kažką, kas tingėtų net vogt.
> 
> Sėdi du džentelmenai restorane. Į restoraną užeina ledi, atsisėda 
> priešingoje salės pusėje ir lengvabūdiškai praskečia kojas. Po suknele, tap 
> kojų kažkas juoduoja. Pirmas džentelmenas:
> -Oho! Taigi plaukai matosi!
> Antras:
> -Nė velnio, gerbiamasis, tai apatinukai.
> Susilažino. Pasikvietė oficiantą:
> -Oficiante, mes čia susilažinome. Atkreipkite dėmesį į štai tą ledi, kuri 
> sėdi priešingoje salės pusėje. Ar galėtumėte kaip nors delikačiai patikrinti 
> kas gi ten juoduoja pas ją tarp kojų – plaukai ar apatinukai? Mes Jums už 
> paslaugą atsidėkosime. Štai Jums svaras sterlingų.
> -Taip sere, tuojaus pat, sere.
> -Oficiantas nueina per salę iki ledi, priima iš jos užsakymą. Neilgai trukęs 
> atneša viską ką ledi užsakė ir bedėliodamas ant stalo, lyg netyčia numeta 
> ant grindų šakutę. Pasilenkęs pakelti greitai įvertina padėtį ir nueina prie 
> džentelmenų stalo.
> -Na, oficiante, tai plaukai?
> -Ne, sere.
> -Reiškiasi laimėjau aš, tai apatinukai.
> -Ne sere.
> -Tai kas gi tai?
> -Musės, sere.
> 
> - Kas ten toks eina?
> - Ten estas bega.
> 
> Teisia čigoną už tai, kad arklį pavogė. Teisėjas suteikia kaltinamajam žodį. 
> Čigonas:
> - Einu aš, vadinasi, keliu. Žiūriu – vidurį kelio arklys stovi. Aš iš kairės 
> apeit – anas į kairę. Aš į dešinę – jis į dešinę. Aš vėl į kairę – tas irgi… 
> ir taip visą laiką. Neapsikentęs koją perkėliau, kad peržengt, o tas kad 
> pasileis šuoliais… Ačiū dievui, kad kaimiečiai sugavo…
> 
> - Žinai, vakar su Liusia dulkinausi!
> - Nu va, o sakei: negeriu, negeriu!..
> 
> „Reset“ mygtukas turi vieną minusą – į jį sunku pataikyti kumščiu
> 
> Žmona vyrui:
> - Pameni, seniai seniai, prieš Naujuosius, tu mane namo lydėjai, o mūsų šuo
> tau į koją įkando…
> - Pamenu. Geriau jis mane tada mirtinai sukandžiojęs būtų….
> 
> Du draugai susitinka:
> -Klausyk, tu bandei kada nors grupinį seksą? Na, kada trise?
> -Ne…
> -O norėtum išbandyti?
> -Na, taip…
> -Tada bėk greitai namo, gal dar suspėsi!
> 
> 
> Aplink Minedo namus staugia vilkai… Jiems baisu
> 
> 
> Viršininkas naujam darbuotojui:
> – Va, imk šluotą ir sutvarkyk štai čia vsiką.
> – Atleiskit! Aš juk baigiau ISM, TVM ir TSPMI!
> – Supratau. Tuomet pirmą kartą pats parodysiu, kaip tai daroma.
> 
> 
> Mažasis Petriukas klausinėja tėčio:
> - Tėti, natūroje… Tu vis karotji „Babkės, babkės“… O kas tas yra?
> - Babkės… Na, tai viskis, nuosavos mašinos, gražios moterys…
> - O kai nėra babkių?
> - O tada kaukolinis, troleibusai, tavo motina…
> 
> Dvi draugės kalbasi:
> - Apie ką tu svajojai vaikystėje?
> - Nepatikėsi, apie princą ant balto žirgo!
> - O apie kurį iš jų labiau?
> 
> -Brangioji, ar nematei tokios mėlynos tabletės, kuri gulėjo ant spintelės, 
> šalia tavo vaistų?
> -Taip, mačiau. Aš ją išgėriau su savo vaistais.
> -Nu tai ir dulkink dabar pati save, durne!!!
> 
> 
> Knysliukas per savo naivumą manė, kad Mikė Pūkuotukas valgo tik medų, todėl 
> visai nesusimąstė, kodėl Mikė jį maitina šešis kartus per dieną.
> 
> Gyvenimas zmogui duodamas viena karta. Ir dazniausiai netyciomis…
> 
> Daznai is ryto zvelgdamas i moteri su siaubu supranti, jog tai, kad tu ja
> vakar suviliojai yra ne tavo, o jos nuopelnas
> 
> Auksciausias sumisimo laipsnis – du zvilgsniai susitike rakto skyluteje.
> 
> Kvailiai ne mamutai – neismirs
> 
> 
> 
> 
>