+++ "HDi" <gal@ir.ne> wrote in message news:lmrtqn$djo$1@trimpas.omnitel.net... > Zmona: brangusis, tu toks protingas, toks talentingas, toks issimokslines! > Vyras: neeee, ash normalus, cia tik tu durne… > > Kokie buvo pirmi žodžiai, kuriuos Adomas pasakė Ievai? > „Geriau pasitrauk, aš nežinau kiek dar tas daiktas didės.“ > > - Ką gautume sukryžminę italą ir lenką? > - Kažką, kas tingėtų net vogt. > > Sėdi du džentelmenai restorane. Į restoraną užeina ledi, atsisėda > priešingoje salės pusėje ir lengvabūdiškai praskečia kojas. Po suknele, tap > kojų kažkas juoduoja. Pirmas džentelmenas: > -Oho! Taigi plaukai matosi! > Antras: > -Nė velnio, gerbiamasis, tai apatinukai. > Susilažino. Pasikvietė oficiantą: > -Oficiante, mes čia susilažinome. Atkreipkite dėmesį į štai tą ledi, kuri > sėdi priešingoje salės pusėje. Ar galėtumėte kaip nors delikačiai patikrinti > kas gi ten juoduoja pas ją tarp kojų – plaukai ar apatinukai? Mes Jums už > paslaugą atsidėkosime. Štai Jums svaras sterlingų. > -Taip sere, tuojaus pat, sere. > -Oficiantas nueina per salę iki ledi, priima iš jos užsakymą. Neilgai trukęs > atneša viską ką ledi užsakė ir bedėliodamas ant stalo, lyg netyčia numeta > ant grindų šakutę. Pasilenkęs pakelti greitai įvertina padėtį ir nueina prie > džentelmenų stalo. > -Na, oficiante, tai plaukai? > -Ne, sere. > -Reiškiasi laimėjau aš, tai apatinukai. > -Ne sere. > -Tai kas gi tai? > -Musės, sere. > > - Kas ten toks eina? > - Ten estas bega. > > Teisia čigoną už tai, kad arklį pavogė. Teisėjas suteikia kaltinamajam žodį. > Čigonas: > - Einu aš, vadinasi, keliu. Žiūriu – vidurį kelio arklys stovi. Aš iš kairės > apeit – anas į kairę. Aš į dešinę – jis į dešinę. Aš vėl į kairę – tas irgi… > ir taip visą laiką. Neapsikentęs koją perkėliau, kad peržengt, o tas kad > pasileis šuoliais… Ačiū dievui, kad kaimiečiai sugavo… > > - Žinai, vakar su Liusia dulkinausi! > - Nu va, o sakei: negeriu, negeriu!.. > > „Reset“ mygtukas turi vieną minusą – į jį sunku pataikyti kumščiu > > Žmona vyrui: > - Pameni, seniai seniai, prieš Naujuosius, tu mane namo lydėjai, o mūsų šuo > tau į koją įkando… > - Pamenu. Geriau jis mane tada mirtinai sukandžiojęs būtų…. > > Du draugai susitinka: > -Klausyk, tu bandei kada nors grupinį seksą? Na, kada trise? > -Ne… > -O norėtum išbandyti? > -Na, taip… > -Tada bėk greitai namo, gal dar suspėsi! > > > Aplink Minedo namus staugia vilkai… Jiems baisu > > > Viršininkas naujam darbuotojui: > – Va, imk šluotą ir sutvarkyk štai čia vsiką. > – Atleiskit! Aš juk baigiau ISM, TVM ir TSPMI! > – Supratau. Tuomet pirmą kartą pats parodysiu, kaip tai daroma. > > > Mažasis Petriukas klausinėja tėčio: > - Tėti, natūroje… Tu vis karotji „Babkės, babkės“… O kas tas yra? > - Babkės… Na, tai viskis, nuosavos mašinos, gražios moterys… > - O kai nėra babkių? > - O tada kaukolinis, troleibusai, tavo motina… > > Dvi draugės kalbasi: > - Apie ką tu svajojai vaikystėje? > - Nepatikėsi, apie princą ant balto žirgo! > - O apie kurį iš jų labiau? > > -Brangioji, ar nematei tokios mėlynos tabletės, kuri gulėjo ant spintelės, > šalia tavo vaistų? > -Taip, mačiau. Aš ją išgėriau su savo vaistais. > -Nu tai ir dulkink dabar pati save, durne!!! > > > Knysliukas per savo naivumą manė, kad Mikė Pūkuotukas valgo tik medų, todėl > visai nesusimąstė, kodėl Mikė jį maitina šešis kartus per dieną. > > Gyvenimas zmogui duodamas viena karta. Ir dazniausiai netyciomis… > > Daznai is ryto zvelgdamas i moteri su siaubu supranti, jog tai, kad tu ja > vakar suviliojai yra ne tavo, o jos nuopelnas > > Auksciausias sumisimo laipsnis – du zvilgsniai susitike rakto skyluteje. > > Kvailiai ne mamutai – neismirs > > > > >