Maldininkas: Tėve mūsų, kuris esi dang... Dievas: Ir vel jis ta KANKA postina M: Kas čia? D: Kaip tai kas? Čia KANKA? M: (žiegnojasi): O, dieve... D: Karoče, varyk krepsely pasiimt KANKOMS.... -- Mitsubishi Eclipse '94 2.0 DOHC 16V "Rivo" <rivo@pochta.ru> wrote in message news:gugsrj$j6k$1@trimpas.omnitel.net... > Maldininkas: Tėve mūsų, kuris esi dang... > Dievas: Nu? > M: Kas čia? > D: Kaip tai kas? Čia aš - Jahvė. Ko nori? > M: (žiegnojasi): O, dieve... > D: Karoče, sakyk, ko nori? > M: Viešpatie, ar tai tikrai tu pradžiuginai mano ausį savo šventu, švelniu > it muzika žodžiu? > D: (murma): Nu ir ko jie visi normaliai negali kalbėti? > M: Viešpatie, leisk Tau savo maldą nuoširdžiausią pasakyti. > D: (susidomėjęs): O ką sakysi? > M: Tėve mūsų. > D: Vėl? Užkniso, bliamba. Du tūkstančius metų varo tą patį per tą patį. > M: Leisk tuomet išsakyti maldą tiesiai iš širdies. > D: (žiovaudamas): Nu davaj, sakyk. > M: Meldžiu tave, Viešpatie, kad atkreiptum dėmesį į vergą savo, manos > dangiškos atsiųstum, kad galėčiau šlovinti vardą tavo ir nešti žmonėms > džiugią žinią, kad visi išgirstų... > D: O trumpiau negali? > M: Pinigų duok. > D: O žaibu per subinę? > M: Supratau. > D: Gerai, nemyžk į kelnes. Kam tau babkės? > M: Šventyklas tavo garbei statyti, našlaičiams padėti. Žodžiu, geriems > darbams. > D: Klausyk, aš šiaip ne taip aukščiausioji būtybė esu, mintis moku > skaityti. Kodėl visi tavo našlaičiai ketvirto numerio liemenėles nešioja, m? > M: (krinta ant kelių): Neužsirūstink, Viešpatie! Čia mane velnias > papainiojo! > D: (rėkia kažkam į šoną): Liucka, čia vienas ant tavęs bačkas varo. > Liuciferis: Aha, dėkui, taip ir užsirašau: „Pizdelino ant Tamsos > Kunigaikščio“. > M: (verksmingai): Viešpatie, apsaugok mane nuo nelabojo žabangų. > D: Na, jei užsiimsi gerais darbais – gal ir nurašysim šitą nuodėmę. Nesu > jau toks visiškas padugnė. > M: (žiegnojasi lyg paklaikęs, duoda galvą į žemę): Teeateinie tavo > karalystė, teesie tavo valia... > D: Užsiciklino, vyrukas. > M: Tavo garbei Lietuvą nuo žydų ir visų kitų nekrikštų švarinsiu... > D: (vėl šaukia kažkam į šoną): Ne, nu Moze, tu tik paklausyk, ką šitas > gojus varo. > Mozė: Eina jis... Jei būčiau atsidėjęs po šekelį kiekvieną kartą, kai šitai > girdžiu... > D: (kreipiasi į krikščionį): Per vieną maldą du pravalai. Kaip sakoma: > „Jei nedaviau proto, tai...“ > M: (su viltimi): Na, štai, Viešpatie, per išmintį savo nedavei man, vergui > savo, proto. Nekaltas aš, niekingas žemės šliužas esmi, sukurtas pagal tavo > paveikslą... > D: Tu bent pats supranti, ką čia mali? > M: Oi! > D: Debilu manęs dar niekas nevadino (šnairuoja į Liuciferio pusę). Na, > beveik niekas. > M: Viešpatie, būk gailestingas. Tu juk gailestingas? > D: Aš? > M: Taip Biblijoj pasakyta. > D: Maža kas ten rašoma. > M: O kaip gi priesakai? > D: O man dzin, man viskas galima. Gerai, varyk iš čia. Tipo atleidau. Bet > truputėlį visgi nubausiu. > M: (išsigandęs): Kaip? > D: (iškilmingai): Nebesidalinsi tu daugiau savo guoliu su moterimi, bet su > vyru! > M: Ką? > D: Na, tipo, pideras būsi. > M: Viešpatie. > D: Seansas baigtas. Varau į Iraką su Mahometu karą toliau žaisti. > >