Marceliukė Kuckulytė
Barcių km.
Lazdzijų raj.

Gerb. Poniai Šalnėnienei

Darbo nesbaidau, nuo pat mažumos ganau žūsiukus. Galėsiu papilniavot ir 
Jūs baibokų.

Priedas:
Curriculum vitae
M. Kuckulytė

Curriculum vitae

Gimiau 1926m. Vasario 30 dienų. Barcių kaimi, Padusin, palei Kvainausko 
būklas.
Gimiau labai drabna, iš prigimties buvau geltonkasė, augau irgi sunkiai, 
Anelka sakė, kad trūko vitaminų.
Kai buvau kokių 5m. mergšė du rozus kluoni nudribau nuo prunto ir vienų 
roz nuo šėpukės. Labai susmušiau strėnas. Tėvas vežė Simnan pas daktarų 
ir pametė iš drobynų. Sustrenkiau galvų, nusilaužiau abidzvi kojas ir 
vienų rankų, katrų neatsimenu, kadangi pas mani, anot močios abidzvi 
kairės (Ale tep man ir pastaikyk!).
Kap pradėjau eic pirman skyriuj, mokytoja su petelniu sumušė maumonėlį. 
Šep tep per sepcynis metus baigiau tris skyrius ir išėjau piemenauc. Iš 
pradžių su Burbos Kaziu telyčias ganėm. Paskum instojau in partijų ir 
mani pastatė fermos vedėju. Dzvidešim sepcynis metus auginau meitelius. 
Paskum valdžia išdraskė kolkozus ir likau be darbo. Tep sakanc „Kap 
stoviu, tep brangi“. Mūs pirminykas susrinko visų mantų ir išvažiavo ty 
kur prie lenkų rubežiaus. Aš jo tep želavojau, kad net ty kokia kvaraba 
insimetė. Paskui mani labai ilgai gydė Švėkšnoj. Bet aš jų padegiau. Po 
to parlėkiau atgal in Barcius. Ty savam kaimi aš buvau pati gramatniausia.
Per tas telyčias, likau sena merga. Nor ir labai nešpėtnų bernų turėjau. 
Ale kap pasbalnojo tėvulio kumelį, tai daugiau ir nematiau aš jo.
Laisvalaikiu mezgu škarpietkas ir sėdžiu prie bažnytukės.
Šneku lenkiškai, ba buvau prie Varėnos, Mikiciuose. Anų pavasarį 
žūsiukai buvo pabėgi. Tai ledva susgaudžiau. Po to baisiai skaudėjo 
strėnas ir čeverykai visai suplyšo.
Apie matematikų nieko nenusmanau. Iki dešim dar moku suskaičiuoc, o 
daugiau tai ledva ne vos iki penkiolikos.
Geografijų tai gerai žinau, visus aplinkinius kaimus apėjus. Cik 
Šventežerin vienų rozų pasklydau, o Teizuosna cik napadavai.
Kamputerio akysna nematius, bet užtai gerai groju skripkeli ir ant cimbolų.
Esu dūšios žmogus, niekadu akmenio užantin nesnešioju. Ruginio neverdu 
ir negeriu. Kap pabrango „Prima“, nuo to čėso nerūkau. Vaikelius labai 
myliu. Jie man nesvietiškai gražūs.
Atvežk padvadų pieskų, nupirk viedrukų, lopetukių ir tegu bovijasi 
baibokas, o aš in tų čėsų galėsiu dernų su matiku padraskyc rasodniki.

Su pagarbu Marceliukė Kuckulytė