Aciu. Daug informacijos, kai ka jau buvau skaites. Beda kad jau po menesio nelabai ka beprisiminsiu :) del to ir ieskau ne issamaus, o trumpo ir aiskaus, apibendrinto, ir is esmes ne klaidingo atsakymo kuriuo butu patogu naudotis. Ne sedint prie kompo kokioje universiteto laboratorijoje kelias dienas skaitant, skaiciuojant ir vis tiek nieko nesupratus, o namie valgant pusrycius :)

Sprendziant is to ka pavyko rasti internetuose, tiksliau nerasti, praktines naudos is radiacines saugos nebus vien del to, kad viskas pernelyg sudetinga ir nepritaikyta naudojimui. Tie kas prades gylintis i formules ir aplinkybes visada ras priezasciu gincyti bet kokius instituciju sprendimus lygiai kaip, kad vyko su kovidu ir bandymu ji suvaldyti.


On 2025-02-22 22:21, Laimis wrote:
> Kažkas panašaus, nors yra aibė išlygų, niuansų, bet matyt jau ir pats > skaitei (o gal ir ne):
> https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.751B6F8BF451/asr
> > Iš bendrų, įdomiųjų dalykų:
> Sivertas yra biologinį faktorių įvertinantis dydis. Ta prasme, > priklausomai kaip skirtingai įvairios dalelės biologinius organizmus > veikia yra įvesti svorio koeficientai: alfa dalelėms berods 20, gama – > 1. Grėjus (Gy) – grynai energetinė radiacijos dozė, be biologinio > poveikio korekcijos. Žodžiu, 1 Grėjus alfa dalelių yra iš tikrųjų 20 > Sivertų, o gama spinduliuotės atveju – tas pats 1 Sivertas. Dar > nevienodai įvairius organus paveikia ta apšvita.
> > Dar gali būti matuojama išreiškiama (mikro/mili)rentgenais, ypač kalbant > apie foninę/kosminę radiaciją: 1 R = 0,96 rad = 0,01 Gy
> > Dar gali tekti susidurti su Bekereliais (Bq), kuriais išreiškiamas > medžiagos radioaktyvumas – skilimas per sekundę. Čia jokios energetikos, > tik skilimų skaičius per sekundę. Labai mažas dydis, todėl visi > praktiniai dydžiai, net ir ganėtinai menkų radioaktyvumų išreiškiami > kilobekereliais (kur tik kas rimčiau, tai ir gigabekereliais). Žmogaus > kūno radioaktyvumas dėl radiokaktyviojo Kalio izototopo kažkur ~4 kBq > eilės.
> > > Pačio dozimetras berods apskritai nefiksuoja alfa dalelių, jas > sunkiausia ir aptikti/fiksuoti, nes jos ore praktiškai nesklinda > (keletas cm oro sluoksnis jas sustabdo, arba popieriaus lapas, > rūbai/oda), tačiau kita vertus, jos ir yra pačios bjauriausios, jei > dulkių pavidalu patenka į vidų, nes energingos ir masyvios ir stipriai > išdaužo (jonizuoja) viską pakeliui (todėl jų biologinis faktorius ir yra > įvertintas 20 kartų stipresnis, nei gama).
> > Ką atsiminiau iš radiacinės saugos kursų prieš 20 metų :-)
> Žodžiu, čia gana plati ir įdomi tema. Praktiniu požiūriu matyt neverta > kvaršinti sau galvos, net jei foninis lygis pakyla kelis kartus (su > sąlyga, jei tai netampa nuolatiniu lygiu). Lėktuvu skrendant jeigu > pasimatuotum foninį lygį... :-) jis gal ir ir keliasdešimt kartų > didesnis, nei foninis žemėje, bet ar dėl to kas nors pergyvena? (ir > teisingai daro, kad ne, nes tai yra trumpalaikis dalykas)
> > Jodo tabletės apskritai kiek gelbsti tik vienu atveju: urano/plutonio > branduolinio skilimo atveju susidarančio radioaktyviojo Jodo izotopo, > kuris skydliaukėje kaupiasi ir taip gali pakenkti. Nebūtinai kiekvienas > radiacinio fono padidėjimas gali būti nulemtas branduolinio sprogimo, > tai iš karto jas ryti, nežinant, kas atsitiko ir be signalo, kad reikia > – nėra prasmės.
> >