siGis rašė:

> 1Sv = 1000 mSv mili
> 1mSv = 1000 µSv mikro
> > LT vidutine metinė gaunama dozė
> fonas + medicina 2-3 mSv
> > Riba metams (cia zmonems nedirbantiems su radiacija 1mSv papildomai prie > normaliai gaunamos)
> 1 mSv + 3 foninė = 4mSv
> > Dirbantiems su radiacija riba yra:
> 20 mSv per penkis metus sukauptas vidurkis
> arba
> 50 mSv per metus

Kažkas panašaus, nors yra aibė išlygų, niuansų, bet matyt jau ir pats skaitei (o gal ir ne):
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.751B6F8BF451/asr

Iš bendrų, įdomiųjų dalykų:
Sivertas yra biologinį faktorių įvertinantis dydis. Ta prasme, priklausomai kaip skirtingai įvairios dalelės biologinius organizmus veikia yra įvesti svorio koeficientai: alfa dalelėms berods 20, gama – 1. Grėjus (Gy) – grynai energetinė radiacijos dozė, be biologinio poveikio korekcijos. Žodžiu, 1 Grėjus alfa dalelių yra iš tikrųjų 20 Sivertų, o gama spinduliuotės atveju – tas pats 1 Sivertas. Dar nevienodai įvairius organus paveikia ta apšvita.

Dar gali būti matuojama išreiškiama (mikro/mili)rentgenais, ypač kalbant apie foninę/kosminę radiaciją: 1 R = 0,96 rad = 0,01 Gy

Dar gali tekti susidurti su Bekereliais (Bq), kuriais išreiškiamas medžiagos radioaktyvumas – skilimas per sekundę. Čia jokios energetikos, tik skilimų skaičius per sekundę. Labai mažas dydis, todėl visi praktiniai dydžiai, net ir ganėtinai menkų radioaktyvumų išreiškiami kilobekereliais (kur tik kas rimčiau, tai ir gigabekereliais). Žmogaus kūno radioaktyvumas dėl radiokaktyviojo Kalio izototopo kažkur ~4 kBq eilės.


Pačio dozimetras berods apskritai nefiksuoja alfa dalelių, jas sunkiausia ir aptikti/fiksuoti, nes jos ore praktiškai nesklinda (keletas cm oro sluoksnis jas sustabdo, arba popieriaus lapas, rūbai/oda), tačiau kita vertus, jos ir yra pačios bjauriausios, jei dulkių pavidalu patenka į vidų, nes energingos ir masyvios ir stipriai išdaužo (jonizuoja) viską pakeliui (todėl jų biologinis faktorius ir yra įvertintas 20 kartų stipresnis, nei gama).

Ką atsiminiau iš radiacinės saugos kursų prieš 20 metų :-)
Žodžiu, čia gana plati ir įdomi tema. Praktiniu požiūriu matyt neverta kvaršinti sau galvos, net jei foninis lygis pakyla kelis kartus (su sąlyga, jei tai netampa nuolatiniu lygiu). Lėktuvu skrendant jeigu pasimatuotum foninį lygį... :-) jis gal ir ir keliasdešimt kartų didesnis, nei foninis žemėje, bet ar dėl to kas nors pergyvena? (ir teisingai daro, kad ne, nes tai yra trumpalaikis dalykas)

Jodo tabletės apskritai kiek gelbsti tik vienu atveju: urano/plutonio branduolinio skilimo atveju susidarančio radioaktyviojo Jodo izotopo, kuris skydliaukėje kaupiasi ir taip gali pakenkti. Nebūtinai kiekvienas radiacinio fono padidėjimas gali būti nulemtas branduolinio sprogimo, tai iš karto jas ryti, nežinant, kas atsitiko ir be signalo, kad reikia – nėra prasmės.