Pranelis rašė:
> Gali ir aktyvios varzos (rezistyvines) dydis kist. Pvz potenciometra
> sukiojant ar kaitinimo elementus pajunginejant. Is kur cia reaktyvine
> dalis?

Tai bet koks reaktyvusis elementas gali būti apibūdinamas srovės ir/ar 
įtampos funkcija. Jei suksi potenciometrą taip, kad srovės pobūdis bus 
toks pats, kaip kraunantis kondensatoriui, tai...?
Kita vertus, nereikia prisirišti prie reaktyvumų, kaip prie tokių 
elementų, kurie būtinai turi kaupti ir grąžinti energiją.
Apkrova laike bendru atveju yra netiesinė, todėl srovė gali būti bet 
kokia: tiesinė (pastovi), kompleksiškai reaktyvaus,  periodinio pobūdžio 
ar net atsitiktinė/chaotiška).
Klausimas dėl reaktyviosios galios geras; geriau pagalvojus, ji kaip 
tokia neturi prasmės, kai įtampa pastovi ir iš apkrovos energija 
negrąžinama, tačiau PF turi bent jau tokią prasmę, kad parodo, kiek 
apkrova tam tikrame intervale skiriasi nuo gryno rezistoriaus (PF=1), 
kiek kito srovė.
O pilnoji galia (Ursm·Irms) savyje turi Irms, kas sakyčiau tikrai 
reikalinga/naudinga žinoti. Tai būtent tokia srovė, kuri kaitins 
laidus/šuntus ir ant jų sodins Urms. Ir ji (efektinė srovės reikšmė) 
neišsiskaičiuoja/nesužinoma iš aktyvios galios (P/U); ją galima sužinoti 
tik skaičiuojant Irms.