visada pusiau pilna stikline pavadinti pusiau tuščia, juoba kad 'abc' galų gale atsivertė vadovėlį, bet perskaitė iki pusės... Perduok vidai linkėjimus o.politics. lasaZ "Makauskas Vidas" <vms@centras.lt> wrote in message news:hb90q8$5l9$1@trimpas.omnitel.net... > 'Abc' komentaro kopija is 'politics' > > > Visu pirma noriu pasidziaugti tokiu teigiamu naujienu srautu is man naujo > saltinio. Kalbeti apie tai reikia, upa kelti tautai reikia, ir tai vaidina > teigiama vaidmeni ukyje (pasitaiko gi ir silpnesniu nervu zmoniu). Zinant, > kad gyvename spekuliaciju pasaulyje - teigiamos naujienos, be abejones, > daro > itaka.. Ta pasaulis suprato taip pat. > > Taciau be konstruktyvios kritikos neapsieisim: > >>Dirbame finansų sektoriuje (is svetaines apie autorius) > Nezinau kaip Jums, bet man si fraze l daug ka pasako. Nesinori manyti, kad > gerb. valiutos isvezejai (uzsienio banku atstovai) prisidengdami geruoliu > skraiste bando publikai iteigti, kad kitokio pasirinkimo valdzia > neturi/neturejo, bet si fraze persha butent tai. Na negali suinteresuotas > asmuo sakyti pilnos tiesos. > > "Makauskas Vidas" <vms@centras.lt> wrote in message >> --08 Spalio 2009-- >> Visgi dėmesį norėčiau atkreipti kitur. Kaip žinia, šalims, kurios >> susiduria su >sunkmečiu, norint gerinti savo ekonomikos konkurencingumą >> galima eiti >dviem keliais t.y. gana įprastu valiutos devalvacijos keliu >> (ypač tinka, kai >nėra fiksuotas kursas) arba taip vadinamos vidinės >> devalvacijos keliu t.y. >verslui mažinant kaštus ir atlyginimus ir taip >> atpiginant šalies gaminamą >BVP. Dėl fiksuoto Lito kurso, Lietuva neturi >> pasirinkimo ir gali eiti tik >antruoju keliu. > > Lietuva neturi pasirinkimo........ na kodel mes save taip nuvertiname, de > facto atsiduodame kitiems? Panagrinekim: > a) ERM II leidzia svyravimus 15% ribose. > b) Fiksuotas kursas neturi nieko bendro su ERM II. Galima perristi santyki > ir vel fiksuoti prie kokios nori valiutos (vel istoti i mechanizma, jei > jau > labai norisi) arba krepselio. Euro ivedimas nera butina stojimo i ES > salyga. > Zvelgiant i artima ateiti net neaisku prie ko musu valiuta fiksuoti, nes > euro ateitis panasi i dolerio - kas zino kaip atrodys sios valiutos po 2-3 > metu? Dar replika del Euro ir ERM II - jeigu Sarkinas nesugebejo 0.1% > infliacijos suvaldyt ramiais pasaulio ekonomikai metais, ar mes galime juo > tiketi, kad jis su finmin gales suvaldyti visus kriterijus esant ypatingai > padeciai pasaulio kreditu rinkose? As netikiu. > c) autoriu minimas BVP atpiginimas kaip tik atitolina mus nuo euro > (Masstrichto 2b kriterijus): padidina skolos santyki su BVP net > nesiskolinant. Perrisus santyki -15% kritusios vidaus pajamos butu kazkiek > kompensuotos eksporto padidejimu ir emigrantu pinigais (BVP tiek daug > nenukentetu=artejam prie euro) + visiems kliutu po lygiai nuostolio + > maziau > valiutos skandinavai veztu is salies = pinigai cirkuliacijai lieka salyje > (geresnes salygos skolinimuisi = bankai investuoja pas mus) !! > d) su kuo sutinku, tai kad geriausias pasirinkimo (perrisimo) efektas > ekonomikai jau praeityje - 2008 pabaigoje po rinkimu. > >>Ir jai tai gana gerai sekasi, nes gamintojų, vartotojų ir eksportuojamų >> >produktų kainos mažėja sparčiai. > Esant defliacijai aisku, kad kainos mazeja. Bet po defliacijos periodo > ateina infliacija, o musu atveju tai zada buti hyperinfliacija, kai kainos > kopia aukstyn, ir neregetais tempais. > >> --08 Spalio 2009-- >> Šiandieną paskelbti nenuviliantys užsienio prekybos duomenys. 2009 m. >> >rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., eksportas ir importas >> padidėjo >> >atitinkamai 2 ir 4,3 procento (be mineralinių produktų, eksportas >> padidėjo >2,2, o importas sumažėjo 2,1 procento). > > Nesuprantama, kodel dziugaujama, kad eksportuotojai gerai dirba, kai jie > galejo dar geriau dirbti esant kad ir -15% lito kurso perrisimui? Ir tai > dar > butu dave didesni postumi i pliusa prekybos balanse? Ir nebutu taip > uzpjove > musu logistikos komandu Latvijoje? Produkcijos didejimas ar mazejimas > 2-5% - > tai dar ne ilgalaike tendencija. Eksportas priklauso nuo isores rinku, > dauguma ju - akivaizdus bankrotai ir situacija ten be stebuklo gereti > negali. Uztenka atsiversti 2010-2011 ES valstybiu nariu isipareigojimu > ''subrendimo'' terminus. > >>Dar labiau džiuginantis skaičius – gerėjantis prekybos balansas, rugpjūtį >> >sumažėjęs per pusę, palyginti su praėjusių metų mėnesiu, o aštuonių >> >mėnesių prekybos deficitas sumenko beveik 10 mlrd. Lt iki 3,3 mlrd. Lt >> >arba net 75 proc. Tokio mažo užsienio prekybos deficito nebuvo nuo pat >> >2001 metų. > > Tai naturalu: mazeja vidine perkamoji galia= mazeja importas= keiciasi > prekybos balansas i kita puse. Kitaip ir buti negali. Taciau, kad balansa > atstatyt i pradini lygi reikia 20 metu varyti i pliusa tokiais pat tempais > (o jie nemazi), kaip kad buvo varoma i minusa. Tam reikia laiko. Kiek > laiko > turi siandieninis pasaulis - atviras klausimas - bet neturi daug. Kodel? > Del > brestanciu isipareigojimu. Jie nera ilgalaikiai. Visi gi matom, kad > pasaulis > dabar apsikrove skolomis, tame tarpe Lietuva. Ir viskas. Ka tai reiskia? > Skolu padidejo (neregetos skolos - JK, Lietuva, JAV, Sveicarija, ir > t.t.) - > o iplauku i biudzeta juk sumazejo! Ir ne tik pas mus, visur taip. > Klausimas - o kas toliau? Galbut bus tempiamos valstybes pasirinktinai. > Tai > jau ir dabar matome per tariamai ''objektyvius'' S&P reitingus ir t.t. Tu, > kuriu netemps - pigiai supirks. Ar Lietuva bus tarp ju? O kodel gi ne? > >> Dar geresni einamosios sąskaitos duomenys, apimantys prekybos ir >> >paslaugų >> balansus, pajamas iš darbo ir investicijų bei einamuosius >pervedimus >> (dažnu atveju – tai užsienio lietuvių siunčiami pinigai namo). >> >Sausio-rugpjūčio einamosios sąskaitos perviršis buvo 145 mln. Lt, >> >praėjusių metų to pačio laikotarpio deficitas siekė 11 mlrd. Lt. > > Noreciau pasiziureti, is ko susidaro toks didelis skirtumas: -11mlrd vs > +0.1mlrd, labai idomus skaiciai > >>Tai dar vienas rodiklis, demonstruojantis, kokia dinamiška ir lanksti >> >Lietuvos ekonomika, kuriai nebėra poreikio einamosios sąskaitos deficitą >> >dengti užsienio bankų pervedamomis lėšomis. Svarbiausia, jog esant >> >subalansuotai einamajai sąskaitai, nebelieka spaudimo devalvuoti >> >valiutą, >> >nes valiutos (lito) paklausa tapo didesnė nei pasiūla. > > Teiginys visiskai demagoginis. > a) Autoriai nutyli, kad nors balanso deficitas sumazejo, bet vis dar yra > neigiamas. Ka tai reiskia? Tai, kad viskas priklauso nuo musu turimu > uzsienio valiutos atsargu ir galimybes skolintis. Faktas: jeigu > issireiksti > kreditu agenturos terminais: abiems perspektyva neigiama (suprask - > artejame > prie isganingo momento ateityje). Vadinasi, spaudimas islieka - autoriu > isvada klaidinanti. > b) Eksporte viskas priklauso nuo eksporto rinku. Kaip jos gyvena - mes > visi > zinome, naujienas skaitome. Visose valstybese daugeja bedarbiu. Tai > faktai. > c) Net jeigu ir prekybos balansas butu teigiamas: atsiverskime ir > paziurekime, kokie skolu isipareigojimai bresta Lietuvai 2010aisiais - > 2011 > aisiais metais. Ju - kaip niekad daug. > >>Kaip rašėme anksčiau, vietoje valiutos devalvacijos, įmonės atliko „vidinę“ >> >devalvaciją, savo eksportuojamos produkcijos kainą (EKI) nuo piko 2008 >> >metų birželį sumažinusios net 22 proc., o pramonės įmonės dar labiau - >> >25,5 proc. (GKI – ne Lietuvos rinka). Toks žingsnis leido netgi >> >padidinti >> >importo rinkos dalis svarbiausiose Lietuvai prekybos partnerėse – >> >Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, o Lenkijoje – išsilaikyti tame pačiame >> >lygyje. > > Visa tai su salyga, kad Latvija, Lenkija, Rusija ir Vokietija laikosi dar > pakankamai gerai. Ju bedos dar priesakyje (Latvijos - jau labai greit): > kuo > didesne valstybe, tuo ilgiau uztruks panaikinti susidariusi produkcijos > pajegumu pertekliu (darbo vietas). Manau nesuklysiu, pasakes, kad > pasaulyje > veikia Kubiliaus logika: is pradziu pjauname svelniai, po to (kai jau per > velu) - harakiri. 1930uju depresija vystesi irgi ne vienus metus. > > Prie to paties kazkaip prisiminiau pries pora menesiu 'The Times' idomu > straipsni apie JK skolas. Esme daugmaz tokia: jeigu tai eiline recesija, > tai > darome teisingai: skolindamiesi, spausdindami ir didindami valstybines > islaidas keldami vartojima. Jeigu tai didele depresija - tai mums jau > visvien....