'Abc' komentaro kopija is 'politics' Visu pirma noriu pasidziaugti tokiu teigiamu naujienu srautu is man naujo saltinio. Kalbeti apie tai reikia, upa kelti tautai reikia, ir tai vaidina teigiama vaidmeni ukyje (pasitaiko gi ir silpnesniu nervu zmoniu). Zinant, kad gyvename spekuliaciju pasaulyje - teigiamos naujienos, be abejones, daro itaka.. Ta pasaulis suprato taip pat. Taciau be konstruktyvios kritikos neapsieisim: >Dirbame finansų sektoriuje (is svetaines apie autorius) Nezinau kaip Jums, bet man si fraze l daug ka pasako. Nesinori manyti, kad gerb. valiutos isvezejai (uzsienio banku atstovai) prisidengdami geruoliu skraiste bando publikai iteigti, kad kitokio pasirinkimo valdzia neturi/neturejo, bet si fraze persha butent tai. Na negali suinteresuotas asmuo sakyti pilnos tiesos. "Makauskas Vidas" <vms@centras.lt> wrote in message > --08 Spalio 2009-- > Visgi dėmesį norėčiau atkreipti kitur. Kaip žinia, šalims, kurios > susiduria su >sunkmečiu, norint gerinti savo ekonomikos konkurencingumą > galima eiti >dviem keliais t.y. gana įprastu valiutos devalvacijos keliu > (ypač tinka, kai >nėra fiksuotas kursas) arba taip vadinamos vidinės > devalvacijos keliu t.y. >verslui mažinant kaštus ir atlyginimus ir taip > atpiginant šalies gaminamą >BVP. Dėl fiksuoto Lito kurso, Lietuva neturi > pasirinkimo ir gali eiti tik >antruoju keliu. Lietuva neturi pasirinkimo........ na kodel mes save taip nuvertiname, de facto atsiduodame kitiems? Panagrinekim: a) ERM II leidzia svyravimus 15% ribose. b) Fiksuotas kursas neturi nieko bendro su ERM II. Galima perristi santyki ir vel fiksuoti prie kokios nori valiutos (vel istoti i mechanizma, jei jau labai norisi) arba krepselio. Euro ivedimas nera butina stojimo i ES salyga. Zvelgiant i artima ateiti net neaisku prie ko musu valiuta fiksuoti, nes euro ateitis panasi i dolerio - kas zino kaip atrodys sios valiutos po 2-3 metu? Dar replika del Euro ir ERM II - jeigu Sarkinas nesugebejo 0.1% infliacijos suvaldyt ramiais pasaulio ekonomikai metais, ar mes galime juo tiketi, kad jis su finmin gales suvaldyti visus kriterijus esant ypatingai padeciai pasaulio kreditu rinkose? As netikiu. c) autoriu minimas BVP atpiginimas kaip tik atitolina mus nuo euro (Masstrichto 2b kriterijus): padidina skolos santyki su BVP net nesiskolinant. Perrisus santyki -15% kritusios vidaus pajamos butu kazkiek kompensuotos eksporto padidejimu ir emigrantu pinigais (BVP tiek daug nenukentetu=artejam prie euro) + visiems kliutu po lygiai nuostolio + maziau valiutos skandinavai veztu is salies = pinigai cirkuliacijai lieka salyje (geresnes salygos skolinimuisi = bankai investuoja pas mus) !! d) su kuo sutinku, tai kad geriausias pasirinkimo (perrisimo) efektas ekonomikai jau praeityje - 2008 pabaigoje po rinkimu. >Ir jai tai gana gerai sekasi, nes gamintojų, vartotojų ir eksportuojamų > >produktų kainos mažėja sparčiai. Esant defliacijai aisku, kad kainos mazeja. Bet po defliacijos periodo ateina infliacija, o musu atveju tai zada buti hyperinfliacija, kai kainos kopia aukstyn, ir neregetais tempais. > --08 Spalio 2009-- > Šiandieną paskelbti nenuviliantys užsienio prekybos duomenys. 2009 m. > >rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., eksportas ir importas padidėjo > >atitinkamai 2 ir 4,3 procento (be mineralinių produktų, eksportas > padidėjo >2,2, o importas sumažėjo 2,1 procento). Nesuprantama, kodel dziugaujama, kad eksportuotojai gerai dirba, kai jie galejo dar geriau dirbti esant kad ir -15% lito kurso perrisimui? Ir tai dar butu dave didesni postumi i pliusa prekybos balanse? Ir nebutu taip uzpjove musu logistikos komandu Latvijoje? Produkcijos didejimas ar mazejimas 2-5% - tai dar ne ilgalaike tendencija. Eksportas priklauso nuo isores rinku, dauguma ju - akivaizdus bankrotai ir situacija ten be stebuklo gereti negali. Uztenka atsiversti 2010-2011 ES valstybiu nariu isipareigojimu ''subrendimo'' terminus. >Dar labiau džiuginantis skaičius – gerėjantis prekybos balansas, rugpjūtį > >sumažėjęs per pusę, palyginti su praėjusių metų mėnesiu, o aštuonių > >mėnesių prekybos deficitas sumenko beveik 10 mlrd. Lt iki 3,3 mlrd. Lt > >arba net 75 proc. Tokio mažo užsienio prekybos deficito nebuvo nuo pat > >2001 metų. Tai naturalu: mazeja vidine perkamoji galia= mazeja importas= keiciasi prekybos balansas i kita puse. Kitaip ir buti negali. Taciau, kad balansa atstatyt i pradini lygi reikia 20 metu varyti i pliusa tokiais pat tempais (o jie nemazi), kaip kad buvo varoma i minusa. Tam reikia laiko. Kiek laiko turi siandieninis pasaulis - atviras klausimas - bet neturi daug. Kodel? Del brestanciu isipareigojimu. Jie nera ilgalaikiai. Visi gi matom, kad pasaulis dabar apsikrove skolomis, tame tarpe Lietuva. Ir viskas. Ka tai reiskia? Skolu padidejo (neregetos skolos - JK, Lietuva, JAV, Sveicarija, ir t.t.) - o iplauku i biudzeta juk sumazejo! Ir ne tik pas mus, visur taip. Klausimas - o kas toliau? Galbut bus tempiamos valstybes pasirinktinai. Tai jau ir dabar matome per tariamai ''objektyvius'' S&P reitingus ir t.t. Tu, kuriu netemps - pigiai supirks. Ar Lietuva bus tarp ju? O kodel gi ne? > Dar geresni einamosios sąskaitos duomenys, apimantys prekybos ir >paslaugų > balansus, pajamas iš darbo ir investicijų bei einamuosius >pervedimus > (dažnu atveju – tai užsienio lietuvių siunčiami pinigai namo). > >Sausio-rugpjūčio einamosios sąskaitos perviršis buvo 145 mln. Lt, > >praėjusių metų to pačio laikotarpio deficitas siekė 11 mlrd. Lt. Noreciau pasiziureti, is ko susidaro toks didelis skirtumas: -11mlrd vs +0.1mlrd, labai idomus skaiciai >Tai dar vienas rodiklis, demonstruojantis, kokia dinamiška ir lanksti > >Lietuvos ekonomika, kuriai nebėra poreikio einamosios sąskaitos deficitą > >dengti užsienio bankų pervedamomis lėšomis. Svarbiausia, jog esant > >subalansuotai einamajai sąskaitai, nebelieka spaudimo devalvuoti valiutą, > >nes valiutos (lito) paklausa tapo didesnė nei pasiūla. Teiginys visiskai demagoginis. a) Autoriai nutyli, kad nors balanso deficitas sumazejo, bet vis dar yra neigiamas. Ka tai reiskia? Tai, kad viskas priklauso nuo musu turimu uzsienio valiutos atsargu ir galimybes skolintis. Faktas: jeigu issireiksti kreditu agenturos terminais: abiems perspektyva neigiama (suprask - artejame prie isganingo momento ateityje). Vadinasi, spaudimas islieka - autoriu isvada klaidinanti. b) Eksporte viskas priklauso nuo eksporto rinku. Kaip jos gyvena - mes visi zinome, naujienas skaitome. Visose valstybese daugeja bedarbiu. Tai faktai. c) Net jeigu ir prekybos balansas butu teigiamas: atsiverskime ir paziurekime, kokie skolu isipareigojimai bresta Lietuvai 2010aisiais - 2011 aisiais metais. Ju - kaip niekad daug. >Kaip rašėme anksčiau, vietoje valiutos devalvacijos, įmonės atliko „vidinę“ > >devalvaciją, savo eksportuojamos produkcijos kainą (EKI) nuo piko 2008 > >metų birželį sumažinusios net 22 proc., o pramonės įmonės dar labiau - > >25,5 proc. (GKI – ne Lietuvos rinka). Toks žingsnis leido netgi padidinti > >importo rinkos dalis svarbiausiose Lietuvai prekybos partnerėse – > >Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, o Lenkijoje – išsilaikyti tame pačiame > >lygyje. Visa tai su salyga, kad Latvija, Lenkija, Rusija ir Vokietija laikosi dar pakankamai gerai. Ju bedos dar priesakyje (Latvijos - jau labai greit): kuo didesne valstybe, tuo ilgiau uztruks panaikinti susidariusi produkcijos pajegumu pertekliu (darbo vietas). Manau nesuklysiu, pasakes, kad pasaulyje veikia Kubiliaus logika: is pradziu pjauname svelniai, po to (kai jau per velu) - harakiri. 1930uju depresija vystesi irgi ne vienus metus. Prie to paties kazkaip prisiminiau pries pora menesiu 'The Times' idomu straipsni apie JK skolas. Esme daugmaz tokia: jeigu tai eiline recesija, tai darome teisingai: skolindamiesi, spausdindami ir didindami valstybines islaidas keldami vartojima. Jeigu tai didele depresija - tai mums jau visvien....