Esu isitikines, kad asmeninis bankrotas kreditoriaus ir skolininko santykiu sanklodos praktiskai nepakeistu. Gyventojams busto paskolas bankai ir taip isduoda po uzstatu. Bankroto atveju bankai vis viena igytu teise i uzstata. Situacija kiek keistusi vartojimo paskolu rinkoje, bet cia juk mizeris. Bankams nieko neatsitiks, jeigu viena kita paskolike nuplauks. Jos ir taip nuplaukia nepaisant to bankrotas yra ar ne. O skolininkams tai svarbu. Nematau jokiu ekonominiu priezasciu, kodel turetume atsisakyti asmeninio bankroto iskyrus menama teisnguma "va, as nesiskolinau ir kentejau, o jis skolinosi ir gerai gyveno, tai tegul dabar kencia visa likusiji gyvenima". Ekonomikai ir tam paciam pavyduoliui daug geriau, kad zmogus nekentetu BVP gamintu ir mokescius moketu. "hansas" <hansashansas@gmail.com> wrote in message news:gqfm2o$ac2$1@trimpas.omnitel.net... > as taip pat uz fizinio asmens bankrota. Nes dabartineje situacijoje visa > paskolu rizika praktiskai guli ant vartotoju peciu, bankai gi ilgesniu > laikotarpiu neprisiime beveik jokios rizikos. Butu toks istatymas pries > 2004 metus, siandien NT situjovina nebutu tokioj gilioj skylej... > > "Raulis" <Raulis@omni.lt> wrote in message > news:gqfft0$v83$1@trimpas.omnitel.net... >>O aš manau, kad fizinio asmens bankrotas būtų sveikintinas dalykas. Jeigu >>skola zmogui beviltiska, tai jis tikrai nesistengs jos atiduoti. Pasleps >>turtus, pajamas ir niekas nieko negaus. Plius sushiks visa to zmogaus >>gyvenimeli. Manau, kad ir skolintojai, ypac bankai, turi ziureti kam >>skolina. Juolab, kad bankrutuojant jie nukentes maziausiai, nes uz >>rimtesnes paskolas pasiima uzstata. >> >> >> "klausiu" <alius_k@yahoo.com> wrote in message >> news:gqddu1$hn2$1@trimpas.omnitel.net... >>> Ka tik per Lietuvos radija prisiklausiau kliedesiu. Arba as durnas ir >>> nesigaudau arba tie kur ten kalba nieko nesigaudo; pvz.: >>> 1) Reikia ribot didziuju prekybos tinklu pelnus, siekiant padeti >>> smulkiems prekybininkams. Koks dar cia kuriozas? As suprantu taip: >>> kuo tinklai pigiau uzsiperka ir brangiau parduoda, tuo geriau smulkiems >>> prekybininkams, nes daugiau laisves reikstis - platesnis pirkimo >>> pardavimo kainu skirtumas (palankus maziesiems), smulkus gali uzsipirkt >>> prekiu brangiau nei tinklai ir parduot pigiau nei tinklai ir vistiek >>> gaut pelna; o kai tos tinklu pirkimo pardavimo kainu ribos siauros, va >>> tada smulkus bus uzspaustas i kampa - pigiau, nei tinklams jam niekas >>> neparduos, brangiau, nei is tinklu is jo niekas nepirks. >>> 2) Reikia po kazkurio laiko "nubraukti" skolininko skolas, nes tik tada >>> jis taps suinteresuotas kuo greiciau grazinti skolas, o ne testi iki >>> begalybes. Nu dar graziau! Jei as zinociau, kad man jas nubrauks, >>> pasistengciau negrazinti, o dar geriau - prisiskolinti iki maksimum, >>> tada daugiau islosiu. Jei zinosiu, kad jos man visa gyvenima vilksis, va >>> tada busiu susirupines grazinimu. >>> >>> Tai jeigu per ziniasklaida tokias pievas skleidzia, tai koks tikslas >>> skaityt laikrascius ar klausyt radijo, televizijos? >>> >>> -- >>> >>> >> > >