p.s. Dėl Euribor, tai ECB jį kontroliuoja beveik tiesiogiai. Jis nustato pasirinktą trumpalaikių paskolų "koridorių". Apatinė riba - tai palūkanos, kurias ECB moka priimdamas perteklinius komercinių bankų rezervus. Viršutinė riba - palūkanos, kurias ECB ima už trumpalaikes paskolas komerciniams bankams, kai šiems tų rezervų pritrūksta. Taigi, tarpbankinės palūkanos gali kisti tik to koridoriaus ribose - komerciniai bankai neskolins vienas kitam rezervų už mažesnes palūkanas nei gali gauti iš ECB ir nesiskolins vienas iš kito už didesnes palūkanas nei už trumpalaikes paskolas iš jų ima ECB. 2012.02.14 21:24, RaR rašė: > Žemos palūkanų normos tiesiogiai nenulemia infliacijos, nes jos > automatiškai nepadidina pinigų kiekio rinkoje, tik suteikia tam > prielaidas. Pasiskolintus pinigus vis tiek reikia atiduoti, kad ir su > mažais procentais, o jei ekonomikoje štilis, nekyla burbulų, niekas > nepuola imti paskolų, tai pinigų rinkoje nelabai ir daugėja. Štai pvz. > Japonijoje jau kiek metų bazinė palūkanų norma beveik nulis, o > infliacija ten minimali, kai kuriais metais netgi nemaža defliacija. Be > to infliaciją apsprendžia, bent jau trumpuoju laikotarpiu, ne tik pinigų > kiekis rinkoje, bet ir jų judėjimo greitis (transakcijų skaičius per > laiko tarpą). Taigi, maža palūkanų norma gali būti laikoma labai ilgai > jei ekonomika vangi ir nekyla burbulų nesukeliant jokios infliacijos > grėsmės. > > Be to pagrindinis ECB pinigų kiekio rinkoje reguliavimo mechanizmas yra > labai dinamiškas, padidintą eurų kiekį jis labai greitai gali išimti iš > rinkos. FED dolerių kiekį didina pagrinde atviroje rinkoje pirkdama JAV > vyriausybės obligacijas ir norėdamos išimti iš rinkos dolerius turi toje > pat atviroje rinkoje parduoti atitinkamą kiekį obligacijų. Tuo tarpu ECB > vykdo pagrinde refinansavimo opcionus - už savo nustatytas palūkanas jis > iš rinkos dalyvių superka vertybinius popierius nustatytam laikotarpiui, > dažniausiai 2 savaitėms, kurioms praėjus rinkos dalyvis savo parduotus > vertybinius popierius turi išpirkti iš ECB (tuo pačiu išimti iš rinkos > eurus). > > Grėsmė eurui iš karto kiltų jei ECB, pvz., imtųsi dideliu mastu gelbėti > Graikiją (o po to ir kitas šalis) - juk Graikijos obligacijas tuomet > vargu ar galima būtų panaudoti išimant eurus iš rinkos, todėl toks eurų > kiekio padidinimas būtų praktiškai negrįžtamas, tai prilygtų jų mėtymui > iš sraigtasparnių. > > > > > 2012.02.14 10:35, Aurimas rašė: >> rinkose Komerciniems bankams su centrinio banko pagalba atsirado daug >> pigių >> pinigų Eurų. Perfrazuojant rūkyti bandoma mesti vartojant daugiau >> nikotino. >> Gal klystu, tai kolegos pataisys, bet kiek suprantu, jeigu rinkose yra >> daug >> ir pigių pinigų, tai kiekvienas bankas kitam bankui, o ir galutiniam >> vartotojui gali paskolinti pigiau. >> Be abejonės, jau minėtos ECB mažinamos bazinių palūkanų normos taip pat >> prisideda prie euribor mažėjimo. >> Man tik kyla klausimas, kiek ilgai visa tai truks, nes matau, kad >> šitaip ECB >> pumpuojami pinigai sukels infliaciją, o kai atsiras infliacija va tada ir >> nežinia, kokie ECB veiksmai bus toliau, tikėtinas Eurobor kilimas, galiu >> klysti. >> Padiskutuojam? Bijau, kad galiu stipriai klysti, todėl kitos kolegų >> nuomonės >> irgi būtų įdomios :) >> "bzik"<bzik@bzik.bzik> wrote in message >> news:jhd1ai$7tf$1@trimpas.omnitel.net... >>> ...nuo lapkričio pradžios, kai Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo >>> bazinių palūkanų mažinimo ciklą... >>> >>> "valytojas"<valytojas@valytojas.lt> wrote in message >>> news:jhd036$5vi$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Labai retai paziuriu tv, greit ant google nepavyko rast priezasties, >>>> idomu >>>> kas cia nutiko ir kieno tai itaka? >>>> http://www.euribor-rates.eu/euribor-rate-6-months.asp >>>> >>>> aciu uz info. >>>> >>>> >> >> >> >> __________ Information from ESET NOD32 Antivirus, version of virus >> signature database 6881 (20120213) __________ >> >> The message was checked by ESET NOD32 Antivirus. >> >> http://www.eset.com >> >> >> >>