Tema: Re: Musulmoniškas modelis?
Autorius: RaR
Data: 2011-06-01 12:19:27
Na negali nemokamai tų pinigų skolinti. Yra tiesioginiai veiklos kaštai, 
nemokumo rizika, pagaliau alternatyvūs kaštai (kitur tuos pinigus 
padėjęs kažką gautum). Kita vertus prie nemokamų tavo paskolų 
išsirikiuotų eilutė, ir turi kažkaip atrinkti kam skolinsi. O tai irgi 
sprendžiama kažkokiais mokesčiais ir papildomais kriterijais.

Bet sprendžiant iš Lino pateiktos nuorodos į wikipedia straipsnelį, tai 
nėra tikri bankai, o greičiau kredito unijos. Pasiskolinti gali tik to 
"banko" nariai, patys jame laikantys pinigus. Priedo pasiskolinti gali 
tik sumą, priklausančią nuo to, kiek patys bankui paskolino pinigų. Už 
administravimą moka nario mokestį. Taigi, jie iš esmės skolinasi patys 
iš savęs.





2011.06.01 11:36, Dex rašė:
> Gal ir taip. Bet tada įdomu, kodėl nepagalvojo tie, kurie steigė šį banką.
>
> Iš kitos pusės, niekas gi nesako, kad nebus kažkokio administracinio
> mokesčio, vienkartinio. Aišku, kad toks bankas turi iš kažko gyventi.
>
> Dex
>
> 2011.06.01 11:29, RaR rašė:
>> Pats pagalvok - kiek toks modelis gali paplisti - kiek atsiras norinčių
>> tokiame banke laikyti pinigus, kai galima juos padėti bet kur už
>> procentus ir gana saugiai (pvz. apdrausti indėliai bankuose ar rimtų
>> valstybių obligacijos). Be to padėti į tokį banką indėliai automatiškai
>> nebus saugesni, nes išlieka panaši tikimybė, kad skolos gavėjas tų
>> pinigų negrąžins - nesvarbu su procentais paskola, ar be jų. Priedo kiek
>> atsiras norinčių ir galinčių užsiimti tokia "bankininkyste" be
>> užmokesčio - juk jei bankininkai negaus skirtumo tarp pasiskolintų ir
>> skolinamų pinigų palūkanų skirtumo, jie vis tiek turės iš kažkur gauti
>> lėšų savo veiklai.
>>
>> Pagaliau islamo šalyse viena vertus ekonomika ir finansai nėra aukštame
>> lygyje, kita vertus ten bankininkystė laikosi vien iš to, kad tie
>> formalūs reikalavimai apeinami. Ten indėlininkas ir bankas apiforminami
>> ne kaip skolintojai, o kaip verslo ar pirkimo dalininkai. Ir pinigai
>> uždirbami formaliai ne kaip palūkanos, o kaip dalis pelno nuo verslo ar
>> mokestis už kitas paslaugas.