Pats pagalvok - kiek toks modelis gali paplisti - kiek atsiras norinčių tokiame banke laikyti pinigus, kai galima juos padėti bet kur už procentus ir gana saugiai (pvz. apdrausti indėliai bankuose ar rimtų valstybių obligacijos). Be to padėti į tokį banką indėliai automatiškai nebus saugesni, nes išlieka panaši tikimybė, kad skolos gavėjas tų pinigų negrąžins - nesvarbu su procentais paskola, ar be jų. Priedo kiek atsiras norinčių ir galinčių užsiimti tokia "bankininkyste" be užmokesčio - juk jei bankininkai negaus skirtumo tarp pasiskolintų ir skolinamų pinigų palūkanų skirtumo, jie vis tiek turės iš kažkur gauti lėšų savo veiklai. Pagaliau islamo šalyse viena vertus ekonomika ir finansai nėra aukštame lygyje, kita vertus ten bankininkystė laikosi vien iš to, kad tie formalūs reikalavimai apeinami. Ten indėlininkas ir bankas apiforminami ne kaip skolintojai, o kaip verslo ar pirkimo dalininkai. Ir pinigai uždirbami formaliai ne kaip palūkanos, o kaip dalis pelno nuo verslo ar mokestis už kitas paslaugas. 2011.06.01 11:12, Dex rašė: > http://verslas.delfi.lt/business/suomijoje-ikure-banka-kuriame-indeliai-ir-paskolos-be-palukanu.d?id=46109063 >