Čia dar ne finalas. Rinka yra atvira, ir ūkininkai savo produkciją parduos į užsienį. Aišku, jiems dėl savo smulkumo greitai besikeičiančioje rinkoje persiorientuoti yra sunkiausia, bet čia padeda ilgalaikės tiekimo sutartys su numatyta kaina, derliaus supirkimo "fjūčersai" ir t.t.. Atsirandant žymesniam kainų skirtumui tarp rinkų, greitai atsiranda ir visokių eksportuotojų-importuotojų. Pavyzdžiui, taip įvyko su jautiena - ji masiškai buvo eksportuojama į visokias italijas, nes ten jos kaina buvo žymiai aukštesnė. Ir su kitais produktais, kurių supirkimo kainų skirtumas tarp mūsų ir užsienio rinkų gana didelis, vyksta tas pats. Pagrinde dėl to, kad maisto produktai brangsta užsienio rinkose, kyla jų supirkimo kainos ir pas mus. Jai pakalbėtum su kokiu lietuviškos spirito ar miltų gamyklos vadovu, būtum nustebęs, kad jie labai gerai žino ir pastoviai seka grūdų kainas tarptautinėse rinkose. Vietinės supirkimo kainos neišvengiamai turi koreliuoti su pasaulinėmis, ar bent jau ES kainomis, nes perdirbėjai perka žaliavas ten, kur labiau apsimoka. Bet tai daro ne tik mūsų perdirbėjai, bet ir užsienio. Kas per daug nuleis kainą, už kurią nori pirkti, ar perdaug pakels kainą, už kurią nori parduoti, galiausiai su savo paslaugomis taps nereikalingas.   



"Didzkis" <didzkis@gmail.com> wrote in message news:i9mhi4$mi9$1@trimpas.omnitel.net...
> tai va, kalba garsiai kad nukreiptų dėmesį nuo pagrindinės problemos.
> 
> o finale ūkininkas parduos po 0,2Lt o parduotuvėj kainuos 2,2Lt, nebe 0,5-2,5
> 
> 
> 
> On 2010.10.20 12:26, RaR wrote: