kaip tik vakar uzejau i skuduru parduotuve, nusikaliau, kaip suo, nieko neradau, eilini karta nusprendziau, kad man, bendrai tai, nieko ir nereikia. jokio malonumo, jokios aistros -- tik nuovargis ir jasmas, kad durnai iseikvojau laika ir energija. uztai paskui sedejau kaip tase fotelyje ir rijau tuos vaisius. duru dura -- apie save galvojau. dar kaledos mane siutina. dar labiau nei maximos. visuomet susinervinu, kai i namus ateina dar vienas neprasytas daiktas ar valgis -- nei naudot nereikalinga, nei ismest -- viena klapata, ieskok paskui labdaros kokios dezes, vel gaisk laika, hezau hezau. mane nervina daiktu ir maisto gausa. negi tik mane viena? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048