Jei jau žmogus yra laisvas, tai laisvas visų pirma savo emocinių ir intelektualinių reakcijų lygmenyje. Nustebau, kad lyčių tyrėjas R. Connellas, sulaukęs gan garbaus amžiaus, nusprendė pasikeisti lytį. O juk yra šitiek būdų, šitiek skirtingų scenarijų patirti, išgyventi ir įprasminti savo vyriškumą... Štai kompanija „PharmaNord“ taip pat siūlo gyvenimą, kupiną meilės... - to make love longer... Preparatas, padedantis pasiekti aistrą ir ekstazę, - ir ne bet kokią, o didingą. Tai, gamintojų teigimu - „vienas didžiausių gyvenimo malonumų“. "Tikėjimo Žodis " ar katalikai su tuo, ko gero, nesutiktų, pagalvojau. Žemiau, po „žvaigždute“, radau tarsi apsidraudžiant parašytą komentarą – „šių teiginių Maisto ir vaistų kontrolės tarnyba nėra vertinusi.“ Mandagiai apeinami postmodernūs reliatyvizmo spąstai.... Kur jau čia visokioms tarnyboms spręsti... – kada aistra didinga, o kada – niekinga ir menka. Dvi konkuruojančios firmos. Du skirtingi keliai į laimę. Ir į meilę. Ir į ekstazę. O bet kuris nelaimingasis – laisvas pasirinkt. Laimė ir ekstazė tapo laisvai prieinama preke. Kaip sakė Bellow – „belieka atsisegti kelnes ir griebti laimę.“ Idiotas Dostojevskio knygoje moralės dėsnius suprato ir bandė taikyt paraidžiui. Neseniai vienas intelektualas kitus intelektualus viešai pavadino akademiniais padugnėmis. Pagalvojau – padugnė – dar vienas gražus žodis. Juk dugnas – tai gelmė, tai prasmė, juk dugne – dingę lobiai, deimantai ir briliantai. Tik visoks š.... išplaukia į paviršių. Daug baisesnis žodis būtų - paviršutiniškumas. Dėl šito, įsižeisčiau, tikrai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048