jei kas pasakytų, kad šiandiena yra puiki diena, labai suabejočiau.
Kitaip apvertus- skųstis negaliu. Per patį vėtros siautėjimą ir
krūšimasi būvau išėjęs laukan. Vos ausų nenuplėšė, o gūsiai buvo
tokie stiprūs, kad stumtelėdavo atsakančiai. Medžiai , makalodami
šakomis, staugė briedžio balsais ir vis taikėsi numesti kokią šaką 
ant galvos. Pasitraukiau į saugią zoną, bet namo patraukti nepajėgiau,
tad sunerimęs laukdavau sekančio vėjo smūgio. Laimė, kad prieš kelis
metus, kai nebuvau toks blogas kaip dabar, šv. dvasia apšvietė protą-
nupjoviau pusiau tris arčiausiai stovinčias senasias liepas.
Prisipažinsiu-skaudėjo širdį. Arčiausiai stovinčią reikėjo visai
išpjauti, bet...pjūklota ranka  nekilo. Apačioje, pusiau , o gal ir
daugiau, išpuvusi. Jos inkile varnėnai ruošia lizdą- meta lauk
pernykščius baldus. Rudenį reiktų nuversti ją, nes galingai ataugusios
šakos, virstant medžiui, jau pasiektų namą, ir ką jau ką, bet langus
papiltų ubagan. Ir kokie gudručiai sugalvoja šalia namo sodinti
medžius?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19459