O dabar įsivaizduokime, kad kokios nors Vakarų valstybės sostinės
buvęs vicemeras, žinomo nacių lyderio anūkas, imtų svaidytis nacizmo
aukas įžeidžiančiais pareiškimais. Esu tikra, kad neatsirastų nė
vieno įtakingo intelektualo, kuris ragintų nekreipti į tai dėmesio.
Vakarų intelektualų credo – viešai reaguoti visada, kai kalbama apie
skaudžiausius jų bendruomenės istorijos puslapius, kai niekinami jos
laisvės gynėjai, kai ardomi nacionalinio bendrumo pamatai. Tas reagavimas
kartais netgi neturi jokios praktinės reikšmės, bet yra tarsi simbolinis
ritualas, kuriuo sutvirtinama bendruomenės dvasia. Nes sutartis su
valstybe – tai ne deklaracija, kurią pasirašius galima padėti į
stalčių ir užmiršti. Sutartis su valstybe yra gyvenimo būdas.
Politinei asociacijai, kaip ir draugystei ar santuokai, nuolatos reikia
patvirtinimo. Viešai pasipriešinti bendruomeninę etiką
pažeidžiantiems išpuoliams yra tas pats kaip paspausti draugui ranką,
apkabinti artimą žmogų, pasisveikinti susitikus gatvėje, pasiųsti
sveikinimo atviruką arba paguosti dėl nesėkmės. Viešai pasipriešinti,
kad nebūtų ardomas bendruomenės tapatumas, tyčiojantis iš
nacionalinės etikos pagrindų,  – tai atlikti simbolinį aktą, kuriuo
kasdien įtvirtinama ir palaikoma bendruomenės dvasia, gyvybingumas ir
skatinamas jos brendimas. Juk jeigu pasiaukojimo dėl bendruomenės (ypač
kai kalbame apie pasiaukojimą, pareikalavusį žmogaus gyvybės) negerbia
tos bendruomenės elitas, kodėl tada reikėtų tikėtis ar net reikalauti,
kad individas tokios bendruomenės labui aukotųsi ateityje ir kad
apskritai jam rūpėtų „bendri reikalai“? Todėl faktas, kad tokie
iškilūs intelektualai kaip Kęstutis Girnius ragina tautą abejingai
tylėti, į patyčias ir išpuolius numojant ranka, kelia ypač didelį
nerimą. Klausimas, ar (ir kokią) grėsmę Paleckis kelia Lietuvai, yra
antraeilis. Svarbiausia tai, kad pilietis, reaguodamas į jo pasisakymus ir
poelgius, sako kitiems bendruomenės nariams: esu su jumis, kremtuosi dėl
tų pačių dalykų, kaip ir jūs, neleisiu, kad jus įžeidinėtų,
žemintų ir t. t. Tiek draugystė, tiek santuoka greitai baigiasi, jeigu
abejingumas tampa norma. Tokia laikysena prisideda ir prie bendruomenės
irimo.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19397