„Mes, lietuviai (o Marcinkevičius rašė apie mus), nesame didelė tauta
(tik didi, žinoma), mes seniai gyvename Rytų ir Vakarų sankryžoje
(atsiprašau už banalybės pakartojimą), mūsų Valstybė, jeigu skubom
permesime atminty, ne kažin kiek laiko buvo vien mūsų, savarankiška
valstybė. Ir dėl to, prisimindamas, kas buvo, ir matydamas, kas yra,
turiu sakyti: be intuityvaus, sąmoningo, neskelbiamo, kruopščiai
pamatuoto prisitaikymo mes negalėjome ir negalėsime išlikti kaip
lietuvių tauta. 

Šie žodžiai parašyti lietuvių kalba, ir mokėkime jų prasmę
suprasti lietuviškai.“ 



-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19318