“Tačiau Lietuvos Statistikos departamente toliau tyliai sukasi skaičiai
ir grafikai, liudijantys tikrąją 2008 – 2010 m. Lietuvos valstybės
dinamiką. Remiantis jais, kai kuo Europą galime aplenkti jau šiandien/ 
 Išeivių srautai išaugo daugiau nei dvigubai – iki 48 tūkst. per
metus, o moksleivių skaičius nukrito daugiau nei trečdaliu. Išnyko
daugiau kaip 800 kaimų ir gyvenviečių. Nedarbo lygis išaugo daugiau nei
tris kartus iki 15 procentų, o laisvės nuo mokesčių diena grėsmingai
priartėjo prie birželio. Valstybės skola ūgtelėjo daugiau nei dvigubai
– iki 36 mlrd. litų, o jos santykis su valstybės biudžetu
patrigubėjo. Lietuvos bankų paskolų portfelis susitraukė daugiau nei 10
kartų iki 7 mlrd. litų, o bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo
pusantro karto iki 2200 per metus. Blaivaus proto žmogui minėti
“dinaminiai rodikliai” įvarytų šiurpą ir neviltį. Tačiau mūsų
Permainų Vyriausybės vedlys ne iš tokių. Tikėjimas jį maitina ir
įkvepia keliauti po pasaulį, pasakojant vis įstabesnius mitus apie savo
šalį. O Lietuvoje, kuri žmonėms pradeda priminti kapines, optimistas
A.Kubilius vietoj kryžių toliau tikina matąs tik pliusus.”

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18316