Tiesiog vertėjas susipainiojo neigimuose. Lietuvių kalboje du neiginiai
nebūtinai reiškia teigimą. Jeigu pas mus sakoma "nenoriu nieko", tai ir
reiškia, kad aš tikrai visiškai nieko nenoriu. O pažodžiui išvertus
vokiškai "ich will nicht nichts" du neiginiai reiškia teigimą, ir
išeina, kad aš ne visai nieko nenoriu, o kažko vis dėlto noriu :D na,
sunku aiškiai viską išdėstyti, bet turbūt ir taip jau žinojote apie
lietuviškų neiginių "fenomeną". Tad grįžkime prie eilėraščio.

Eilėraštis išverstas visiškai pažodžiui ir dėl lietuvių kalbos
ypatybių išeina, kad tingėjimas - tai knygų, laikraščių ir apskritai
neskaitymas ("tinginystė yra neskaityti jokios knygos" - "neskaityti
jokios" = neskaityti). Tuo tarpu originale sakoma "ein faulsein ist nicht
lesen kein buch" ir tai reiškia, kad tinginystė NĖRA knygų neskaitymas.
Tai galioja ir visoms tolimesnėms eilėraščio eilutėms. Taigi
eilėraštis buvo išverstas visiškai atvirkščiai. Kadangi pati
nepretenduoju į poezijos vertimą, internete radau jau išverstą šį
eilėraštį, tikiuosi, nieko tokio, jei tekstą pasiskolinsiu.
Stilistinių ypatumų nelyginu, tačiau esmė ta, kad čia eilėraščio
mintis buvo suprasta ir perteikta teisingai:

žmonių darbštumas

neskaityti knygos
neskaityti laikraščio
iš viso nieko neskaityti
ne tinginystė

nesimokyti skaityti ir rašyti
nesimokyti skaičiuoti
iš viso nieko nesimokyti
ne tinginystė

nieko neveikti
nepajudinti nei piršto
iš viso nieko nedaryti
ne tinginystė

kol dar žiojasi burna
pakol kvėpuojama
nėra iš viso
tinginystės

(vertė Darius Pocevičius)

Pagarbiai,
užsislapstinęs talentas

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17928