Et, mie, ne tik nepasveikau, bet baigiu kojas užversti... Dėl to ir kalbu
užuominomis, kad išeisiu, o tai nereiškia nieko kito, kaip tik
intensyvų ruošimąsi mirčiai... Na, dar pagyvensiu vien dėl raganos, ir
jeigu ji nori, kad aš kuo greičiau iškeliaučiau pas Abraomą, tegu
numeta man nuo pečių tą vienintelį dar šiame pasaulyje likusį
rūpestį dėl jos elgesio ir tegu elgiasi padoriai. O va ir dabar rašau
raudonom ir ašarojančiom akim, drebėdama visu kūnu... krioguodama...
pulsas nebeužčiuopiamas, kraujospūdis nebeišmatuojamas. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16597