Na štai , pirmą Senį Besmegenį šiemet jau sulipdėm su natūralia
klsikine morka. Sniegas - vis dėlto nuostabus dalykas, lyg ir paprastas
vanduo , bet kiek jame paprasto paprastumo - lyg ir naturalu , bet tobula.
Prisiminiau vieną epizodą iš savo gyvenimėlio , pasidalinsiu
:Užpraitą žiemą, kaip iškrito pirmas gausesnis sniegas išlėkėm į
kiemą Senio Besmegenio sukonstruot. Plušėjom išsijuosę. Drūta
besmegenį surutuliojom , tuo pačiu deramai išsidūkom ir kiek
apsiruošę patraukėm link Morfijaus karalystės.Ryte apsikrėtę
rūtiniškom nuotaikom patraukėm link auto.  Mažoji merga užprotestavo
rūtinišką dienos pradžią ir pasiūlė padaryti lankstą ,
pasigrožėti vakar gimusiu monumentaliu šedevru. Ir ką Jūs manot , ką
mes ten radom? Radom entuziasto ar -ės naktybaldos realizuotą
rekonstrukcinį projektą : mūsų Senis Besmegenis rekonstruotas į  
nesentimaliųjų judėjimų simbolį - vyrišką trigrašį. Mažoji be
sentimentų uždavė visai naturalų klausymą: "Kas čia?". Aš
pasimečiau: "Negi jau laikas jai paaiškinti apie žmogaus anatomijos
subtilybęs?". Bet didžioji merga nepasimetė : "Pameni, užvakar
žiūrėjom apie "šatlo" kosminį laivą? Tai kažkas mūsų Senį
Besmegenį pavertė "šatlu".".  Mažoji pasitenkino tokiu paaiškinimu ir
pradėjo manęs klausinėti apie  tikrojo "šatlo" galimybes,...Labanakt

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17157