Papildomai: 88 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad į pirmąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti taip: Direktyvos 2009/24 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad naudojimo licencijos, t. y. licencijos, kurią autoriaus teisių turėtojas iš pradžių neterminuotai suteikė pirmajam įgijėjui sumokėjus kainą, skirtą sudaryti šiam autoriaus teisių turėtojui galimybę gauti atlyginimą, kuris atitinka jam priklausančio kūrinio kopijos ekonominę vertę, perpardavimo, apimančio iš autoriaus teisių turėtojo interneto svetainės parsisiųstos kompiuterio programos kopijos perpardavimą, atveju antrasis šios licencijos įgijėjas, kaip ir bet kuris paskesnis jos įgijėjas, galės remtis šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatytu platinimo teisės išnaudojimu ir dėl to būti laikomi kompiuterio programos kopiją teisėtai įsigijusiais asmenimis, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, ir naudotis pastarojoje nuostatoje numatyta atgaminimo teise. Taip pat ir nurodyta išimtis, taikoma pirmajam įgijėjui: ... 86 Tačiau primintina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 69–71 punktuose, jeigu pirmojo įgijėjo įsigyta licencija skirta didesniam skaičiui naudotojų nei jam reikalinga, šis įgijėjas neturi teisės, remdamasis Direktyvos 2009/24 4 straipsnio 2 dalyje numatytu platinimo teisės išnaudojimu, išskaidyti šią licenciją ir perparduoti tik tą atitinkamos kompiuterio programos naudojimo teisę, kuri atitinka jo nustatytą naudotojų skaičių. ... Kas suponuoja, jog tai pirmojo įgijėjo pareiga neparduoti tokių licencijų dalies, bet ne pirkėjo pareiga jų nepirkti. Bet įsigijus tokias licencijas, nematau jokių teisinių problemų teisėtam įgijėjui, nes tai pardavėjo problema. Nes ne teisėto įgijėjo pareiga aiškintis ar pardavėjas turėjo teisę licencijas parduoti. O jei perki Retail tipo licencijas ebejuje, amazon, ar bet kur kitur ES, tai net ir pastarojo "kabliuko" nelieka.