"Sprogs elektros kainos burbulas" http://www.alfa.lt/straipsnis/10289784/?Sprogs.elektros.kainos.burbulas=2009-09-10_07-14 > Girdejau kazkada kad po nauju smarkiai brangs elektra. Gal kas konkreciau zinot kokia ten situacija? > Situacija tokia, kad elektros kaina bus tokia kokios tikisi visuomene. Blaiviai vertinant elektros kaina turi mazeti: Siuo metu is atomines uzdarymo lesu Elektrenuose statoma turbina uz 800 milijonu. Su dotacija "Naujos jėgainės statybai 170 mln. eurų iš Tarptautinio Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo (TIENRF) yra skyrusi Europos Sąjunga." Saltinis - "Energetiniai Elektrėnų "žiburiai" iki 2010 metų gali ir neįsižiebti" delfi.lt/archive/article.php?id =16065449 "Ūkio ministerija giriasi, kad naujasis Elektrėnų blokas gamins elektros energiją beveik dvigubai mažesnėmis sąnaudomis nei du dabartiniai 150 MW elektrinės blokai." O dabartinio elektrines bloko elektros savikaina yra 16 centu. Tokia savikaina nurodo akademikas Vilimas "Nauja atomin? elektrin? Lietuvoje: viltys, strateginiai planai ir realyb? (Akademikas Jurgis Vilemas)" neris.mii.lt/mt/straipsniai/200 70708/atomine.doc Vadinasi naujame Elektrenu bloke elektra bus gaminama uz tokia pacia savikaina kaip dabartineje Ignalinos atomineje. Arba Elektrenuose gaminama elektra bus 5 kartus pigesne, negu planuojamoje statyti atomineje. Elektros kainos didejimui nera jokiu prielaidu. Is kur VST per metus gauna MILIJARDA dividendu. Kur isplaunami RST "dividendai"... "Ignalinos atomine elektrine" lt.wikipedia.org/wiki/Ignalinos _atomin%C4%97_elektrin%C4%97 "...elektrine galia – 1500 MW..." "Kruonio hidroakumuliacine elektrine" lt.wikipedia.org/wiki/Kruonio_h idroakumuliacin%C4%97_elektrin%C 4%97 "...1600 MW..." Kieno interesams tarnauja Kruonis? Ar jus numanote kodel Karaliauciaus, Lenkijos ar Baltarusijos atomines yra statomos kuo arciau Kruonio ir kokia is to nauda mums, Lietuvos vartotojams? stai kiek Lietuvai reikia elektros "Stabdomas Ignalinos AE antrasis blokas" delfi.lt/news/economy/business/ article.php?id=14095864 "Numatoma, kad elektros poreikis Ignalinos AE remonto laikotarpiu Lietuvoje bus apie 900 mln. kWh" Isvados butu tokios, kad Lietuva savo elektros poreikius galetu patenkinti perkant vien tik NAKTINE elektra, kuri yra kelis kartus pigesne. Turint omenyje, kad Lietuva Rusijai pardavinejo elektra po 4 centus, tai NAKTINE elektra is Rusijos turetume pirkti ne brangiau. Bet mes turime alternatyvas. Ir tai yra tikrai ne tiltas i Lenkija. "A.Kubilius: Baltarusijos ateitis yra Europoje" delfi.lt/news/daily/lithuania/a rticle.php?id=21219760 "Ukrainos elektros energijos tiekimas Lietuvai tranzitu per Baltarusijà dar tebederinamas" delfi.lt/news/economy/energetic s/article.php?id=20628162 "Ukrainai nebereikia elektros - sustabdytas vienas ið Zaporoþës AE blokø" delfi.lt/news/economy/energetic s/article.php?id=19353951 galingumus. "„Lietuvos energija” ruošiasi atskirti elektros perdavimo ir tiekimo veiklas" 3w delfi.lt/news/economy/energetics/lietuvos-energija-ruosiasi-atskirti-elektros-perdavimo-ir-tiekimo-veiklas.d?id=23945815 -- Pagaliau valdzios vyrams dasilo, kad gamyba, perdavimas ir paskirstymas turi buti atskirta. Kam to reikia? Pries kelis metus elektra buvo branginta 2 centais, kad surinkti MILIJARDA elektros tiltui i Lenkija. Jeigu perdavimas butu buves jau tuomet atskirtas tai Lietuvos vartotojai nebutu mokeja uz lenku reaktoriuje pagamintos elekttros perdavima is Visagino i Lenkija. Elementaru. "Siūloma atominę elektrinę statyti Kaune" 3w delfi.lt/news/economy/energetic s/article.php?id=22779973 -- Idėjos brandintojas profesorius Gediminas Petrauskas įtikinėjo miesto politikus, kad tokia koegeneracinė atominė jėgainė kainuotų pigiau, negu dabar "Gazpromo" siūlomas naujos elektrinės pastatymo projektas, vertinamas milijardu litų. Ji sumažintų Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, o Kaunui būtų ekonomiškai naudinga, nes duotų ne vieną milijardą litų pelno. Gediminas Petrauskas, 2009 06 30 13:49 Ar yra kitų galimybių apsirūpinti pigesne elektra uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką bei apsirūpinti šiluma nenaudojant rusiškų dujų? Lietuvos energetinis saugumas – mažo galingumo kogeneracinės branduolinės jėgainės (KBJ) gaminančios elektrą ir šilumą su ~30 metų kuro naudojimo periodu. Situacija: - Gyventojų išlaidos už elektrą 2008m. siekė 640 mln. Lt, už būsto šildymą ~2000 mln. Lt - Naujos atominės elektrinės gal ir reikia, tačiau svarbiausias dabar klausimas , ar reikia tokių galingų blokų, kokie planuojami? - Jėgainė kainuos keliolika milijardų litų, kuriuos privalės padenti vartotojai. Elektrą eksportuosime, žinoma už mažesnę kainą; - Kaimyninėse šalyse planuojama statyti savas atomines jėgaines; - Šilumos ūkį planuojama tvarkyti pagal šilumos ūkio specialiuosius planus ir palaipsniui įrengiant termofikacines elektrines pasiekti, kad iki 2020 m. kogeneracinėse elektrinėse pagaminama šilumos energija sudarytų ne mažiau kaip 75 % bendro centralizuotai tiekiamos šilumos balanso, t.y. dar daugiau padidinti priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo – Rusijos; - Elektros tiltus į Vakarus turėsime negreitai; - Gamtinių dujų talpykla dar nepradėta projektuoti; Siūloma: - Lietuvoje statyti mažus, saugius, novatoriškus, metalu aušinamus reaktorius elektrai ir ypač šilumai gaminti gyventojų ir pramonės reikmėms; - Vietoje planuojamų dujas vartojančių kogeneracinių elektrinių pastatyti kogeneracines branduolines jėgaines (KBJ). Tuomet, pastačius mažas (iki 50 MWe ir 135MWt) KBJ būtų vykdomas decentralizuotas energijos tiekimas, atsirastų galimybė ženkliai sumažinti nuostolius perdavimo ir skirstymo tinkluose, o tuo pačiu ir elektros kainą (~ du kartus), kuri nekistų ~30 metų (įskaitant ir šilumą), kadangi per šį laikotarpį nereikės keisti branduolinio kuro. - KBJ elektrai ir ypač šilumai gaminti statyti Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje (o gal ir Vilniuje, tam reikalinga studija). Tuomet šildytume ne Drukšių ežero vandenį bet Lietuvos gyventojų radiatorius už mažesnę ir 30 metų pastovią kainą! - Mažų jėgainių akcininkais galėtų tapti savivaldybės ir jų gyventojai; Nereikėtų: statyti naujų radioaktyvių atliekų saugyklų, kas taip pat sumažins elektros ir šilumos gamybos kaštus. Mažų reaktorių branduolinio kuro talpyklos grąžinamos gamintojui. KBJ statyba užtikrina žemą finansinę riziką, kadangi investicijos į reaktorių palyginus mažos, bus panaudotas modulinis standartinis projektas ir specializuota fabrikinė gamyba su geros kokybės garantija. Pasyvi sauga išeliminuoja fizinį reaktoriaus pažeidimą. Patikima sauga įgalina KBJ statyti šalia esančių centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, o atliekinę šilumos energiją panaudoti promonės įmonėse. KBJ statybas galima būtų pradėti 2013 - 2015 metais. Jėgainės statybos trukmė 16 mėn. Mažų kogeneracinių atominių jėgainių strategijos įgyvendinimas trumpiausiais terminais ir sąlyginai mažiausiomis investicijomis įgalintų: - sumažinti valstybės priklausomybę nuo įvežtinių energetinių resursų; - sumažintų gamtos, žemės ir oro taršą; - padidintų elektros tiekimo patikimumą ir tiekiamos energijos kokybę; - sumažintų investicijas, reikalingas elektros tiekimo sistemai atnaujinti bei įgalintų sukurti „SmartGrids“ elektros tinklus;