Kas yra gerai, o kas yra blogai?

Jei gamini elektrą, nes gali ją parduoti ir iš to uždirbti, čia blogai ar gerai?  Kaip  ir su duona. Blogai ar gerai uždirbti iš duonos kepimo ir grūdų auginimo?

Jei norvegas pensininkas - jam šiemet greičiausiai gerai, nes Norvegijos pensijų fondo pinigai guli ir energetikos sektoriuje. T.y. pensijos pavidalu/dividendais jis atgaus daug daugiau, nei pabrango elektra.
Bet 2020 metais pensininkams buvo blogai, nes dividendų energetikos sektorius beveik nemokėjo.

Jei esi elektrinių bendrasavininkas - irgi gerai.  Bet 2020 metais buvo blogai.

Jei nesi nei vienas, nei kitas, tuomet šiemet tau blogai.

Tik priminsiu, jungtys veikia į abu galus.

Šiemet norvegai ir švedai hidroelektrinių pagalba kompensuoja elektros kainos augimą britams, o jei kitais metais kokį rugpjūčio mėnesį skandinavijoje bus sausra, tačiau vėjo bus daug Anglijos pakrantėse, tuomet britai pardavinės savo elektrą norvegams. Ar koks Shell'o Prelude dujų platforma-laivas  pagaliau pradės negesdamas visus 2023 veikti ir atsiradus pertekliui dujų rinkoje šios atpigs, ko pasekoje pigiai elektrą vokiečiai pradės gaminti - norvegui taip pat elektra apigs. Tokia diversifikacija/kompensacija tarp šalių ir gamybos būdų gerai ar blogai? Kartais blogai, bet ilguoju periodu - gerai.

Energetikos sektoriuje reikėtų žiūrėti iš didesnio metų skaičiaus perspektyvos. Aišku, kai dabar brangiai moki iš savo kišenės, tuomet mažiausiai rūpi, kodėl prieš tai mokėjai mažiau. Ir atrodo, kad brangiau mokėsi amžinai. čia kaip su šildymo kainomis, dabar visi staiga pamiršo, kad 2012 metais šildymas buvo dar brangesnis nei šiemet. Visi pamiršta, kad 2020 tiek šildymas, tiek elektra kainavo rekordiškai mažai, lyginant su kitais istorijos tarpsniais. Bet tiek geri dalykai, tiek blogi nesitesia amžinai.

Jei žiūrėsi ilgesnę perspektyvą, galimybė nordpoole parduoti perteklinę energiją leido norvegams užkalti pinigų ir už tuos pinigus plėsti elektros gamybos pajėgumus.  Arba užkaltus pinigus pasidėti į rezervinę sąskaitą ir už juos nusipirkti iš biržos elektros, kai patiems pritrūksta.
Jei Nordpoolo nebūtų - greičiausiai vidutinė elektros Norvegijoje kaina 1995-2020 būtų buvusi didesnė, nei buvo iki šiol.

Šiaip ekonomikos klasika -  dabartinės didelės kainos garantuoja mažesnes kainas ateityje, nes kai didelė kaina - atsiranda pyragas ir botagas.
Vartotojui botagas - stimulas taupyti, gamykloms diegti efektyvesnes technologijas, namų vartotojui be reikalo lempučių nedeginti, elektra šildomame name temperatūrą nuo 24 iki 23 laipsnių susimažinti. Mažėja energijos poreikis - krenta kaina.

O gamintojams didelė elektros kaina skatina investuoti į elektros gamybą.  Nes pelnas geras. Kai atsiras daugiau gamybos, atsiras elektros perteklius, kaina kris. Jau vien Lietuvoje kiek saulės elektrinių šiemet per porą mėnesių išparduota smulkiesiems gamintojams/vartotojams?


Kad pasaulis mažas, nes yra geležinkeliai, konteineriniai laivai kurių vienas didesnis nei visas UK laivynas 18 amžiuje, dujotiekiai, elektros linijos, lėktuvai ir rinkoje ekonomika susibalansuoja bėgant laikui (ne akimirksniu ir jei nėra monoplijų, bei karteliu), gerai ar blogai?

On 2022-02-11 22:29, rr wrote:
> On 2022-02-11 22:10, neratoblogo wrote:
>> Aišku, visus Europos elektros tinklus sukūrė supisti žalieji
>> globalistai, anie ir geležinkelius, ir kelius tarp valstybių padarė.
> > Tai jei patiem norvegam elektra dėl jungties pabrango tai čia gerai ar > ne? :)
>