Mūsų "ūkis bendras". Aišku man atrodo, kad žmona tik prašo pinigų, o aš 
jai tik duodu ir duodu kol lieku be cento.
Bet paskui kartais būnu maloniai nustebintas, kai pasirodo, kad žmona 
dalį tų pinigų sėkmingai sutaupo :D

On 2014.02.08 11:25, Trolis wrote:
> Sveiki,
>
> Matau, kad žmonės pagrinde pasidalinę į du finansų valdymo šeimos 
> modelius:
> a) Šeima turi bendrą iždą ir nors dažniausiai fiziškai pinigai būna
> konkretaus (-čių) sutuoktinių kortelėse, bet poreikiui esant nėra
> problemų tuos pinigus persivesti, imti ir leisti. Jokios skolos yra
> neskaičiuojamos, patarnavimai mokami bendrai, taip kaip patogiau. VIsos
> kitos išlaidos irgi bendrai. Taigi niekas nesuka galvos dėl to, kieno
> pinigai kur nuėjo
>
> b) Vyras ir žmona turi atskirus biudžetus ir dalinasi komunalinius ar
> kitas išlaidas pusiau. Neretai vienas kito finansų ir išlaidų neriboja,
> nekontroliuoja.Neretai pritrūkus pinigų ima skolintis vienas iš kito (ne
> duoti neatlygintinai).
>
> Koks modelis ar jo atmaina yra pas jus ir kodėl taip yra? Kokie
> privalumai ir trūkumai?
> -----------
> Mūsų šeimoje yra bendrojo iždo modelis. Aš pats labai nemėgstu jokių
> finansinių įsipareigojimų bei bet kokio darbo su finansais, todėl mielai
> viską tą nuleidžiu žmonai (kurios ir išsilavinimas yra
> ekonomika/bankininkystė). VIsas paslaugas ar išlaidas dalinamės bendrai,
> bendras biudžetas visiškai. Visus didesnius pirkinius ar investicijas
> aptariame bendrai, parazitinių pinigų leidimo ypročių nėra, o iždas nėra
> deficitinis.
>
> Man, kaip ir daugumai kitų bendrojo biudžeto atstovų labiausiai užkliūva
> šeimos išsiskaidymas (mūsų, mes vs mano, aš). Galbūt kaip galimus šio
> modelio trūkumus matau didežnį galimą konfliktą, kai sutuoktiniai
> nelinkę sutarti dėl tam tikrų pinigų leidimo būdų. Šiuo atveju atskiri
> finansai gali suteikti erdvės ir mažiau konfliktų.