> - labiau atviresnis ivairiapusiskam poziuriui i > ta pacia tema, labiau visuminis o ne uzsiciklinantis viena disciplina > ties teiginiu "tikra tik tai ka galiu paciupineti ir patikrinti" Tai labai paprasta — jei kažko negali fiksuoti jokiomis priemonėmis, tai yra tolygu to kažko nebuvimui, nes objektyvi realybė to kažko yra visiškai neįtakojama. - Na ne viskas taip paprasta. Neretai pirma atsiranda hipotezės, po to atsiranda matematiniai įrankiai hipotezei analizuoti, ir tik po kurio laiko įmanoma praktiškai patikrinti ir matematikos ir hipotezės tikrumą. Bet skirtingai nuo įtikėjimo moksle remiantis Giodelio teoremomis įmanoma kiekvienos iteracijos metu tik patikrinti turimų dėsnių stiprumą, bet neįmanoma ultimatyviai pasakyti, kad jie yra nekvestionuojami. Mokslo istorija, kaip po tokia disciplina, būtent tą ir įrodo. O rusų "mokslinykų" elementari bėda - jie retai kada nors toliau nueina hipotezės. Matyt trūksta arba proto modeliui sudaryti, arba bent jau pinigų tam modeliui patikrinti praktikoje, arba tiesiog žino, kad nei pirmo, nei antro etapo niekaip nepramulkins :-) Tikiuosi pats esi atviras Kalėdų senelio ir dantukų fėjos idėjai. - Tik ne dantukų fėjos, bet tai asmeniška :-) Beje, niekas gi nedraudžia ignoruoti visuotinai priimtas normas: gal iš tiesų visuotinės traukos dėsnis tik fikcija. Nenori nušokti nuo devynaukščio stogo? - p. Rimantai, elgiatės neatsakingai. Juk p. Robertc atsakymo nebuvimas gali indikuoti, kad jis išties nusprendė pabandyti :-) Dažnai matau panašu teiginį, bet retai matau patį absoliutinimą. Dažniausiai kaip tik priešingai: skeptikai žino, kokie netobuli yra mūsų jutimo organai ir kaip lengvai juos galima apgauti. - čia ir yra vinis. Skeptikas dar ne tik kad pareikalaus kelių skirtingų įrodymų metodų vienam ir tam pačiam rezultatui pagrįsti, bet ir pareikalaus, kad eilė skirtingų tyrėjų/lab'ų patikrintų ir patvirtintų vienus ir tuos pačius stebimus rezultatus.