Tai jeigu jis visą dieną vienas namie, tai tikrai laba labai jam apie 
kompaniją pagalvok.

Am 03.06.2010 19:49, schrieb Glebas:
> Nu tai supranti, jis pamedžioja pagaliuką pora kartų, tada va tokiu
> žvilgsniu žiūri tupėdamas ir viskas :))
> Niekaip nemoku išdūkinti :)
> Net buvo mintis tikrai kokią draugę jam parnešti, gal pasitemptų :))
> Realiai tai gal jis toks, nes pats ne taip daug namie būnu, vis darbe ir
> darbe. Tai kai pareinu, jis visą vakarą prisiglaudęs šalia prabūna.
>
> "Jonas Sergejenka" <johnas@kazhkur.com> parašė naujienų
> news:hu8k0b$op1$1@trimpas.omnitel.net...
>> ooho.. :)
>>
>> Maniškė storuliukė viena buvo, bet išaugo iš to amžiaus - mėgo žaisti,
>> tai pašokinėdavo kasdien sienomis iki 1.7m aukščio. Mylimiausias
>> žaisliukas - tikrų plunksnų ryšuliukas ant ilgo pagaliuko. Su tuo
>> nenatūraliu paukščiuku gana energingai reikia palei sienas
>> paskraidyti, per snapą plunksnomis užvažiuoti, etc.etc. - ir eina kaip
>> torpeda per visur ir visais.
>>
>> Šiuo metu tas žaislas susinešiojo, bet kol kas pati susiranda, kaip
>> ratais eiti per visus kambarius (lovom, atkaltėm, su atsispyrimais nuo
>> vidinių kampų, kai posūkį reikia išimti, o grindys slidžios, ir pan.)
>> Bet kaip ir sako - greičiau jau toks jo charakteris.
>>
>> O tai bent padūkstat patys su juo? Pamenčinti nesigauna? pasiutinti
>> šiek tiek (paaukoti rankutę-kitą)?
>
>