Na jei jūs norit palengvinti sau užduotį, tai aš jums nepadėsiu. Normalios psichikos šuo kuo puikiausiai prisitaiko prie naujų šeimininkų ir pasikeitusios aplinkos. "beje 2 atveju dar reiktu turbut ir nepamirst suns sielvarto praradus savo seima, ir atsidurus pas svetimus zmones...." - čia savo sąžinę bandot apgauti?
Toks daiktas kaip "šunų namai" neegzistuoja. Yra karantinavimo tarnybos - mirties namai, kur atiduoti būtų tiesiog niekšiška, nes šuo numirtų ne iš karto, o po dviejų savaičių kankynių - bet vis tiek numirtų. Yra savanorių prieglaudos, kur šunims ieško naujų šeimininkų. Prieglaudos privalo laikytis įstatymų, ir šios veislės šunis gali atiduoti tik tiems, kurie turi leidimą pagal galiojančias taisykles. Tai labai apsunkina naujų šeimininkų paiešką. Be to, gali būti, kad ir ne kiekviena prieglauda noriai priims tokios veislės šunį.
Man kyla du klausimai:
1. Ar buvot izoliavę vaiką ir šunį nors dviems savaitėms, ir įsitikinot, kad tikrai alergijos simptomai priklauso nuo šuns? Nes tie tyrimai tai kartais ir šakėmis ant vandens rašyti.
2. Kur šuns veisėjai, kodėl nesikreipiat į juos? Normalūs veisėjai pasirūpina savo vaikų ateitimi. Ar šuo gimęs iš šventos dvasios, o pirktas tarpuvartėje?

Suaugusį šunį, jei jis gero charakterio ir normaliai išauklėtas, daugelis mieliau paims negu mažiuką, su kuriuo dar reikia daug vargo.

"vaitko" <gintarinis@mail.ru> wrote in message news:hu16c1$ou9$1@trimpas.omnitel.net...
> Sveiki,
> 
> klausimas gan sunkus ir suprantu kad sunku kazka patart, bet imant bendru 
> atveju kaip geriau jei ziurint suns interesu: seimininko pakeitimas ar 
> uzmigdymas...
> 
> Kalyte kartu su mumis gyvena treti metai (Amerikieciu Stafordsyro Terjeras), 
> puikus suo, geriausias vaiku draugas visiskai pateisino lukescius, labai 
> gero budo linksmas sveikas suo, tik deja susikloste aplinkybes taip kad 
> dukrai kuo toliau tuo labiau umeja alergija, sendien pasidarem dar viena 
> tyrima ir verdiktas aiskus - alergija kaciu ir sunu plaukam ir labai 
> stripri, kadangi gyvename dvieju kambariu bute (kasdienis grindu plovimas ir 
> daznas suns maudymas negelbeja) tenka priimti moraliskai labai sunku 
> sprendima ir kad ir kaip bebutu sunku ar gaila visai seimynai suns 
> nebelieka...
> 
> taigi visgi noris dar is blogu variantu pasirinkti bent kiek geresni... yra 
> keletas galimybiu:
> 
> 1. Migdymas - nzn bet man jis nors psichologiskai pats sunkiausias, taciau 
> atrodo racionaliausias...
> 2. Suradimas nauju seimininku - problema, nes "savi" isklausineti - niekas 
> nenori. Svetimiems padovanojus gali tekti sunkiai uzmigti naktimis... nes 
> kiek isivaizduoju jei jau ir ims kas suaugusi suni, tai ims pvz sodo 
> nameliui saugoti ir laikys prirista ir needusi per ziema kiaurioj budoj, 
> manau tai blogiau uz uzmigdyma, nes ji pas mus pripratus prie jaukiu siltu 
> namu neistvertu salygu tokiu kokias pakelia daugelis sunu Lietuvoje....
> 3. Sunu namai - pats baisiausias variantas, nes jei antru atveju dar yra 
> tikimybe kad papuls I daugiau maziau pakenciamas salygas, tai siuo atveju 
> iskart parenkama samoningai blogiausia vieta, nes tikrai yra teke lankytis 
> keletame tokiu prieglaugos namu ir vaizdas bendras aiskus.
> 
> beje 2 atveju dar reiktu turbut ir nepamirst suns sielvarto praradus savo 
> seima, ir atsidurus pas svetimus zmones....
> 
> 
> jei kasnors turit kokiu minciu kaip pasielgt sitoj sudetingoj situacijoj 
> buciau labai dekingas... 
>