beje, visai nepažįstame ir estų literatūros. Visai nesenai vienoje savo knygoje aptikau iškarpėlę iš seno tarybinio "Literatūra ir menas" laikraščio. Matyt jau tada susižavėjau estų rašytojo Arvo Valtono apsakymu "Rudona ant balto, balta žolėje", kad bandžiau jo apsakymą išsisaugoti. Ir iš tiesų, dabar šis pageltęs popieriaus lapelis man tikras atradimas. Bandžiau ieškoti šio rašytojo kūrinių internete angliškai ir rusiškai, bet nieko neradau. Man tai tikra tragedija, jei ką. Todėl visiškai nenoriu klausytis tokių žmonių dejonių, kurie bando įteigti, kad poreikis literatūrai yra pradingęs. Poreikis milžiniškas, bet pasiūla jau senai nebeatitinka paklausos. Klasika nepasensta. Klasika yra tai, kas gali būti nuolatos perspausdinama ir nuolatos ras savo pirkėją. Tačiau vėlgi, kad toks Valtonas nepasiekia skaitytojų, greičiausiai kalti vadybininkai, kurių prikepta tiek daug, bet be jokios orientacijos į menų sferą. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19897