Mikelanželas ištapė Siksto koplyčią gražiais nuogais kūnais, ir visai be apatinių. Tuom parodydamas, kad kūnas yra ir turi būti šventa vieta dvasiai. O kadangi protas yra dvasios veiklioji dalis, tie, kurie savo "aš" sutapatina su kūnu, kuris tėra dvasios instrumentas bendravimui, o ne su dvasia, gali pasijausti taip, tarsi jiems ne tik protas, bet ir pati galva nereikalinga. Būtent panaudota prievarta, ypač prieš vaiką, įkalina dvasią kūno kalėjime taip, kad ji nebegali matyti visumos, bet tik fragmentus. Ir toks žmoigus jau nebežino kitokio bendravimo kaip tik kūno su kūnu, visaip stengdamasis suvienyti tai, kas vargiai ar vienijasi. :) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19633