noriu papasakoti mie'ei kaip mane paauklėjo mano pačios katinas
Magelanas. Ogi paskutiniu metu, vos tik bandau jam įpilti kačių
sausainėlių iš žalios "kite-kat" dėžutės, jis išdidžiai užriečia
nosį ir uodegą ir spūdina šalin, tarsi sakydamas man - nu ir durna,
nežino kad katinus reikia šerti iš geltonos Frieski dėžutės. Taigi,
įsižeidžiau vakar ir užrėkiau ant jo nueinančio: na ir škac iš
čia, kvaily. Jis pasislėpė savo slėptuvėje ir nebesirodė visą 
dieną. Kai sumaniau jį prisišaukti, nesišlindo. Kai galų gale 
pabandžiau iškrapštyti jį iš ten. - Įkando man į ranką. Įkando į
jį šeriančią, jį glostančią  ranką! ! !  Kur tai matyta!  Pirmas
impulsas - mesiu šį nedėkingą padarą von pro duris laukan. Tegul
pabadaus porą dienų, tai įvertins tai, ką turi. Ir pasimoko. Bet va kan
įdėjo filmuką apie Gandį. Žiūriu, žiūriu, ogi kuom skiriasi mano
reakcija nuo to karininko, kuris įsakė šaudyti į protestuojančią
minią? Į breiviko norą nubausti? į kruvino sekmadienio "pamoką"? į
sausio 13 "pamoką". Savos valios primetimas kitiems, Gandis laiku suprato,
kad siekdamas "aukštų tikslų", vaduodamas savo tautą nuo kitų valios
primetimo, pats primeta savo valią savai žmonai. Mano katinas tik
įrodė, kad jis yra laisvos valios simbolis.Vienį jis jaučia visu savo
kūnu, bet  geriau mirs iš bado, nei pasiduos  prievartai. Taigi,  pati ne
kartą deklaravau tai žodžiais, bet katinėlis bakstelėjo man savo
piršteliu - o pati ką darai?:) 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19564