Zinomi sitie argumentai. Nei vienas natlaiko net lengvos kritikos. Taip ten ivyksta esminiai pasikeitimai. Ten kur buvo sausuma atsiranda vanduo. Tai labai radikalu. Uztvidymas vyksta palaipsniu. Fauna lengvai speja pasitraukti. Ta prasme pavasariniai potvyniai, arba potvyniai po stipriu vasaros liuciu padaro tikriausiai milijardus kartu didesnes zalos nei visos kada nors busiancios elektrines kartu paemus. Kazkas pasitraukia, kazkas vietoje to atsiranda. Nusistovi nauja pausiausvyra niekuo ne geresne ir ne blogesne uz bet kokia kitur 'naturaliai' susiformavusia pusiausvyra. Vyksta pasikeitimai kurie yra niekines reiksmes lyginant su nuolatos vykstanciais globaliais pasikeitimais kurie visikai nepriklauso nuo zmogaus veiklos. Net jeigu kazkur ir uzpelkeja ta pelke nei kiek ne blogesne uz sena dvokianti liuna. Neteigiu kad tai turi vykti visiskai nekontroliuojamai. Bet punktu taisyklese turi buti ne daugiau kaip 10 ranku pirstu. Ir jos sutilpti turi ne daugiau kaip i du puslapius. Dar geriau i viena. Tada jos bus suprantamos, vykdomos ir lengavai kontroliuojamos. "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message news:ho8c5b$qi3$1@trimpas.omnitel.net... > siGis rašė: >> >>> Ir kas čia kalba apie sąlyginę įtaką, kai/jei „tau tik mažiau akį >>> gadintų“...? >>> Įtaka yra nepalyginamai didesnė ir bjauresnė; pasiklausyk ekologų. >> >> Nera ten ju ko klausyti. Itaka nei kiek ne didesne ir ne mazesne nei >> betkurio jau esancio 'naturalaus' vandens telkinio. Elementaru. > > Ane? O kai procesas nekontroliuojamas (yra siekiama tokio rezultato; > prisėti mikroelektrinių, kurioms esmingesnių poveikio aplinkai > tyrimų/reikalavimų bene ir netaikoma), tai kur ir kaip migruoja žuvys? > Sujaukiamos visos ekosistemos, didelė tikimybė išnykti vertingoms augalų > ir žuvų rūšims, mažėja tėkmės greitis, užliejami vertingi žalieji plotai, > dumblėja krantai. Upės iš natūralių (ir itin vertingų, unikalių būtent > tokiame kontekste) virsta technologiniais kanalais. Lietuvoje sovietmečiu > ir taip buvo sunaikinta didžioji dalis natūralaus hidrografinio (upės, > upeliai) tinklo, tokios hidroenergetikos paveiktos upės kaip Virvytė, > Venta aplinkosaugos specialistų laikomos bemaž numarintomis. > > O nauda trumpalaikė ir ji žinoma labai ryški... > > http://www.santarve.lt/article/view/5786/1/ > http://ekologija.blogas.lt/ar-aukosime-lietuvos-upes-del-puses-procento-elektros-energijos-811.html#more-811 >