Tepalo nekeitimo padaryta žala gali varijuoti nuo praktiškai nulinės iki vidutinės - viskas priklauso nuo eksploatacijos tuo nekeitimio laikotarpiu ir paties laikotarpio ilgio. Tarkime, jeigu buvo važinėjama kreiseriniu greičiu ilgais atstumais, tai tie ~50Kkm nepadarė praktiškai jokios žalos. Jeigu buvo važinėjama trumpais atstumais su daug tarpinių užvedimų pusiau atvėsusio arba šalto variklio, tuomet susidėvėjimas bus didesnis. Jeigu tai nutiko žiemos metu - dar blogiau.

Varikliui vėstant vyksta kondensaciniai procesai ir po daugelio atvėsimo įkaitimo ciklų tepalas skiedžiasi kondensato vandeniu (proceso greitis priklauso nuo aplinkos temperatūros, variklio sugebėjimo ventiliuotis per alsuoklį - priklauso nuo konstrukcijos), vanduo reaguoja su degimo proceso metu susidariusiais nitratais ir formuojasi rūgštys (HNO2, HNO3), kurios skiedžia tepalą ir prisideda prie variklio korozijos. Iš esmės, dažnas tepalo keitimas reikalingas būtent dėl jo rūgštėjimo, o ne dėl tepimo savybių pablogėjimo. Kuomet variklis yra nuolatos šiltas (ilgi atstumai, retai gesinama), rūgštys beveik nesusidaro ir tepalo keitimo intervalą galima pailginti nors ir iki 30000km. Būtent tai ir padarė viena kurjerių kompanija, siekdama minimizuoti kaštus.

Tepalo užrūgštėjimą galima pamatuoti paprasčiausiu lakmuso popierėliu.

Plačiau apie tai - http://www.carbibles.com/engineoil_bible.html