Aš vat irgi į ateitį žiūriu, kad kokiu tai mistiniu būdu teks kelt sparnus 
namolio kai tėvams sunku bus. Bet po velnių, nenoriu visą likusį gyvenimą 
rutinoje suktis kaip žiurkė ratelyje. Darbas-namai per savanorius maršrutas 
manęs nedžiugina. Gi pasaulis didelis, tokiai figūrai kaip žmogus gal net 
neaprėpiamas, o vienintelis narvas dėl kurio mes nieko nedarom ir dejuojam 
yra mūsų pačių baimė. Tai vat planuoju per metus sukaupt visą drąsą ir kelt 
sparnus, bet vat noriu daugiau ką sužinot kas ir kaip. Įtariu čia dauguma 
sėdinčių yra su galvom ir nei vienas badu nemirsim, bet norisi bent jau 
minimaliai kažką sužinot. Radau australijos lietuvių kontaktus, tai bandysiu 
tiems žmogeliukams parašinėt :)