NicMC schrieb:
> Ruta wrote:
>> Yra situacijų, dėl kurių aš labai dėkinga, kad ... aš jose
>> neatsidūriau. Pvz., ar tikrai daryti viską, kas įmanoma, kad
>> išgyventų neišnešiotas kūdikis. O šiaip - jeigu tu įsitkinęs, kad tos
>> pastangos duoda _teisingų_ vaisių - tai žinoma, tą darai. Klausimas
>> ne tame, klausimas yra būtent tame įsitikinime, kas yra teisinga -
>> tiek plačiąja prasme, tiek ir kiekvienu konkrečiu atveju.
> 
> Klausimas kiek zapadlistinis. Juk aišku, kad vyrai ir moterys į tai 
> žiūri skirtingai. Vyras ko nemato, negirdi ir negali pačiupinėt, to 
> nesuvokia, todėl neišnešiotas kūdikis jam dar ne žmogus, jo dar nėra. 
> Kas kita moteriai - ji tą vaiką puikiai jaučia. Bet kuriuo atveju, 
> pirmiausia moteris, toliau kūdikis, o daryti viską kas tik įmanoma abiem 
> atvejais.

Ne, aš turėjau galvoje atvejį, kai gimsta neišnešiotas - tokį ir vyras 
puikiai mato, ir - jeigu jis tikrai jaučiasi (arba bent jaučia pareigą 
būti) tėvu - dilema yra tokia pati.

Gerai, jei trūksta tik kokio mėnesiuko - čia klausimo dažniausiai nekyla 
ir situacija vienareikšmiška. Bet jei 3-4?