Tema: Kai blizga rasa
Autorius: Naras
Data: 2010-07-08 14:44:44
Gaivus ryto vejelis svelniai judino medziu sakas, verte nubusti krumoksnius. 
Netoliese ciurlenantis upelis vienintelis svelniai draske ankstyvo ryto 
tyla. Pauksciu nesigirdejo. Paskutiniai seniai jau buvo isskride kitur, i 
zemes, kuriu dar nepasieke tamsa. Si pasienio zeme buvo nebesvetinga gyviems 
sutverimams.

Prie lauzo miegojo tryse. Susisupusi i savo silta kailini apsiausta neramiai 
krupciojo Eleonora. Mechanikes talentas ir kates vikrumas ne syki jau 
isgelbejo ja supanciu zmoniu gyvybe. Apsikabinusi savo Irankiu Dezute ji 
tyliai snirpsciojo. Ja galima suprasti, juk tai kiekvieno mechaniko sventas 
darbo irankis, dezute, kuri magijos pagalba sugeba leisti mechanikui 
istraukti is jos tai, ko jam reikia.
Salia jos, placiai issketes rankas ir nestabdydamas varvancios seiles 
snarpste Erikas. Sis milzinisko stoto zmogus ne vienam sukeldavo pagarbia 
baime vien stovedamas ir nieko nedarydamas. Ir niekas negaletu pasakyti, kad 
is tikro Erikas buvo zoleliu meistras ir talentingas loshejas. Kauliukai, 
kortos, lazybos, visi sitie dalykai paklusdavo jo saltiems skaiciavimams.
Prie Eriko koju snaude dvorfas. Draugu pramintas Akmenuku dvorfas buvo 
ramiausias is snaudziancios trijules. Jeigu nebutu kylanciu rytines sarksnos 
sulektu kvepavimo garu, galetum pamanyti, kad jis mires. Taciau Akmenuko 
(tikras vardas nezinomas) miegas buvo apgaulingas. Turedamas igimta talenta, 
Akmenukas miegojo labai budriai. O dar budriau snaude atokiau prie medzio 
susiranges Akmenuko gyvenimo palydovas - meskute, draugu svelniai vadinama 
Drugeliu. Ji buvo vos didesne uz Pati akmenuka, taciau kaip ir seimininkas, 
buvo isore apgaulinga. Jegomis ji galejo lygiuotis su stipriausiais pasaulio 
meskinais. Sis duetas kas vakara parnesdavo paskanauti svezienos visiems, 
tuokart susirenkantiems prie lauzo.

Tik per koki 20 metru nuo lauzo, ant labai mazos kalveles sedejo Momo, 
vienas is paskutiniu tikruju kaciazmogiu. Zmogisko stoto, katisku koju, 
uodegos ir keistai atrodancios galvos (kazkokio misinio tarp dideles 
laukines kates ir zmogisko naivumo) Momo liudnai ziurejo i toli. Jis buvo 
apsiginklaves tik strenraisciu ir dviem netrumpais peiliais,- sudejus su jo 
fiziniais sugebejimais ir dantimis, tai gaudavosi visai mirtinas misinys.
Tolyje vyravo tamsa. Nors butent ten, rytuose, turejo pateketi saule, taciau 
buten ten buvo tamsiausia. Tik laikas nuo laiko dangu praskrosdavo 
krentantys meteoritai - blogio pranasai. Net zaibai toje puseje budavo retas 
svecias, nors visa dangu buvo aptrauke sunkus, stori debesys.

Momo galvojo apie praejusiu dienu ivykius, ir kur juos nubloske gyvenimas. 
Dar menesi atgal jis nebutu net dryses pagalvoti, kad viskas gali taip 
pasisukti. Jis gyveno dideliame, kaciazmogiu pilname mieste, dziaugesi savo 
vystomu moliniu indu eksportu i gretimus miestus ir dziugiai ziurejo i 
pilnejanti zmonos pilvuka. Jeigu viskas nebutu pasisuke taip, kaip leme 
likimas, jis butu isvydes savo pirmagimius mazdaug siandien.

O butent ta lemtinga ryta jis isejo is namu anksciausiai, pasirinkti molio, 
kuris sodriai kysojo netolimose kalvose. Ir berinkdamas pamate, kaip 
perkunas is giedro dangaus staiga susitraukusius debesis. Ir tada letai 
letai smingancius zemyn, i dar mieganti miesta, tris milziniskus meteoritus.
Atsibudus po keliu valandu maude galva. Prisiminimai uzpludo staiga, kartu 
su jais atejo ir asaros. Ryskiai prisimine matomus meteoritus, ju smugius i 
miesta, auksciausiai iskilusias dulkiu ir moliniu namu liekanu stulpus ir 
milziniska zemes drebejima, svystelejusi ji kelis metrus i ora ir 
negailestingai trenkusi ji i veliau taip greitai priartejusia zeme.

Jis bego. Asaros akyse, skausmas sirdyje ir skausmas tvinkciojose kojose 
neleido jam miegoti. Viskas, ka jis pazinojo pasidenge tamsa, kuri ji 
vijosi. Ta karta jis paspruko, tamsa suletejo, artedama prie miestu, taciau 
Momo suprato, kad ji niekada nesustos.


Toks keistas rytinis vaizdelis butu sutrigdes ne viena. Taciau si, neseniai 
susibegusi,  savu motyvu vedinais zmonemis (ir dvorfais ir kaciazmogiais) 
grupele buvo pasiryzusi pagaliau apsisukti ir sustoti. Uzteks begti nuo 
tamsos. Keistai susibego ju keliai, taciau jiems apsijungus, viskas 
susirikiavo i vietas. Jie buvo prisieke neklausineti vienas kito kodel jie 
eina i jiems atrode mirtininku zygi, taciau butent sitas faktas taip greitai 
juos suvienyjo ir dar greiciau is pazystamu padare neperskiriamais draugais.

Buvo visai laikas atsibusti.

(4 zaidejai, kad neuzsitestu ir nepersitestu. Pasirenkam kas ka norit, 
paskui meilu bus smulkesnes biografijos issiuntinetos. 
Mechanical/magic/punk/fantasy stilius).