Autorius Naras
Tema Kai blizga rasa
Data 2010-07-08 14:44:44
Gaivus ryto vejelis svelniai judino medziu sakas, verte nubusti krumoksnius. Netoliese ciurlenantis upelis vienintelis svelniai draske ankstyvo ryto tyla. Pauksciu nesigirdejo. Paskutiniai seniai jau buvo isskride kitur, i zemes, kuriu dar nepasieke tamsa. Si pasienio zeme buvo nebesvetinga gyviems sutverimams. Prie lauzo miegojo tryse. Susisupusi i savo silta kailini apsiausta neramiai krupciojo Eleonora. Mechanikes talentas ir kates vikrumas ne syki jau isgelbejo ja supanciu zmoniu gyvybe. Apsikabinusi savo Irankiu Dezute ji tyliai snirpsciojo. Ja galima suprasti, juk tai kiekvieno mechaniko sventas darbo irankis, dezute, kuri magijos pagalba sugeba leisti mechanikui istraukti is jos tai, ko jam reikia. Salia jos, placiai issketes rankas ir nestabdydamas varvancios seiles snarpste Erikas. Sis milzinisko stoto zmogus ne vienam sukeldavo pagarbia baime vien stovedamas ir nieko nedarydamas. Ir niekas negaletu pasakyti, kad is tikro Erikas buvo zoleliu meistras ir talentingas loshejas. Kauliukai, kortos, lazybos, visi sitie dalykai paklusdavo jo saltiems skaiciavimams. Prie Eriko koju snaude dvorfas. Draugu pramintas Akmenuku dvorfas buvo ramiausias is snaudziancios trijules. Jeigu nebutu kylanciu rytines sarksnos sulektu kvepavimo garu, galetum pamanyti, kad jis mires. Taciau Akmenuko (tikras vardas nezinomas) miegas buvo apgaulingas. Turedamas igimta talenta, Akmenukas miegojo labai budriai. O dar budriau snaude atokiau prie medzio susiranges Akmenuko gyvenimo palydovas - meskute, draugu svelniai vadinama Drugeliu. Ji buvo vos didesne uz Pati akmenuka, taciau kaip ir seimininkas, buvo isore apgaulinga. Jegomis ji galejo lygiuotis su stipriausiais pasaulio meskinais. Sis duetas kas vakara parnesdavo paskanauti svezienos visiems, tuokart susirenkantiems prie lauzo. Tik per koki 20 metru nuo lauzo, ant labai mazos kalveles sedejo Momo, vienas is paskutiniu tikruju kaciazmogiu. Zmogisko stoto, katisku koju, uodegos ir keistai atrodancios galvos (kazkokio misinio tarp dideles laukines kates ir zmogisko naivumo) Momo liudnai ziurejo i toli. Jis buvo apsiginklaves tik strenraisciu ir dviem netrumpais peiliais,- sudejus su jo fiziniais sugebejimais ir dantimis, tai gaudavosi visai mirtinas misinys. Tolyje vyravo tamsa. Nors butent ten, rytuose, turejo pateketi saule, taciau buten ten buvo tamsiausia. Tik laikas nuo laiko dangu praskrosdavo krentantys meteoritai - blogio pranasai. Net zaibai toje puseje budavo retas svecias, nors visa dangu buvo aptrauke sunkus, stori debesys. Momo galvojo apie praejusiu dienu ivykius, ir kur juos nubloske gyvenimas. Dar menesi atgal jis nebutu net dryses pagalvoti, kad viskas gali taip pasisukti. Jis gyveno dideliame, kaciazmogiu pilname mieste, dziaugesi savo vystomu moliniu indu eksportu i gretimus miestus ir dziugiai ziurejo i pilnejanti zmonos pilvuka. Jeigu viskas nebutu pasisuke taip, kaip leme likimas, jis butu isvydes savo pirmagimius mazdaug siandien. O butent ta lemtinga ryta jis isejo is namu anksciausiai, pasirinkti molio, kuris sodriai kysojo netolimose kalvose. Ir berinkdamas pamate, kaip perkunas is giedro dangaus staiga susitraukusius debesis. Ir tada letai letai smingancius zemyn, i dar mieganti miesta, tris milziniskus meteoritus. Atsibudus po keliu valandu maude galva. Prisiminimai uzpludo staiga, kartu su jais atejo ir asaros. Ryskiai prisimine matomus meteoritus, ju smugius i miesta, auksciausiai iskilusias dulkiu ir moliniu namu liekanu stulpus ir milziniska zemes drebejima, svystelejusi ji kelis metrus i ora ir negailestingai trenkusi ji i veliau taip greitai priartejusia zeme. Jis bego. Asaros akyse, skausmas sirdyje ir skausmas tvinkciojose kojose neleido jam miegoti. Viskas, ka jis pazinojo pasidenge tamsa, kuri ji vijosi. Ta karta jis paspruko, tamsa suletejo, artedama prie miestu, taciau Momo suprato, kad ji niekada nesustos. Toks keistas rytinis vaizdelis butu sutrigdes ne viena. Taciau si, neseniai susibegusi, savu motyvu vedinais zmonemis (ir dvorfais ir kaciazmogiais) grupele buvo pasiryzusi pagaliau apsisukti ir sustoti. Uzteks begti nuo tamsos. Keistai susibego ju keliai, taciau jiems apsijungus, viskas susirikiavo i vietas. Jie buvo prisieke neklausineti vienas kito kodel jie eina i jiems atrode mirtininku zygi, taciau butent sitas faktas taip greitai juos suvienyjo ir dar greiciau is pazystamu padare neperskiriamais draugais. Buvo visai laikas atsibusti. (4 zaidejai, kad neuzsitestu ir nepersitestu. Pasirenkam kas ka norit, paskui meilu bus smulkesnes biografijos issiuntinetos. Mechanical/magic/punk/fantasy stilius).