Kuo bankerio apvalinimas geriau nei aritmetinis. Pvz. turim randomiskas 
sumas su vienu skaicium po kablelio:
0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
0.6
0.7
0.8
0.9
1.0

Jei jas roundinsi aritmetiskai tai gausis, kad 4 atvejais jos susiroundins i 
0, o 6 i vieneta. Jei reiksmes krenta atsitiktinai, gaunasi, kad i 1 
apvalinasi 50% dazniau (nors statistiskai pagalvojus turetu 0 ir 1 tikimybes 
gautis vienodai). Tai gali pakenkti operacija atliekant milijonus kartu. Kad 
nesigautu statistinis nukrypimas i viena puse del 0.5 reiskmes, tuomet ja 
viena karta reiketu roundinti i 1 kita karta i 0, o ne visada i 1. Kita 
variacija atrodo taip: imamas skaicius pries desimtaine dali ir pagal ji 
nusprendziama ar vaziuosim i virsu ar i apacia, todel 1,5 roundinsim i 1, o 
2,5 jau i 3.


"Dex" <virginilijus@_one_.lt> wrote in message 
news:h7m8hf$arq$1@trimpas.omnitel.net...
> galima butu realu pavyzdi?
> kazkaip cia man idomu pasidare. Zinau, kad yra keletas apvalinimo 
> variantu, tame tarpe ir bankininku, bet neikertu, kuriais atvejais tai 
> naudinga.
>
> Dex
>
> Justas Butkus wrote:
>> Kas antras apvalinimas - atvirkščiai.
>>
>> Priešingu atveju, po daugybės sumų skaičiavimo, kažkurioje kišenėje 
>> atsiras perviršis, o kitoje - trūkumas.
>>
>>
>> -- 
>> JB
>>
>> Dex rašė:
>>> tai mane butent mokestine puse tokio apvalinimo ir domina ;)
>>>
>>> nes IMHO, tai zemyn viskas kas < 0,5 o i virsu viskas kas >=0,5
>>>
>>> Dex
>>>
>>> Braunikas wrote:
>>>> Centu tikslumu apvalinama i virsu, is esmes, kad puse cento pardavejui 
>>>> atitektu, o ne valstybei :) Nors patarciau ir buhalterijos nuomone 
>>>> isgirst situo klausimu..