Grzegorz Brzęczyszczykiewicz rašė:

> su visai jo priblūdais, Python man pradeda patikti.

Džiugu, kad džiugina!

>     def __remove_repetitions(list_of_lists: list) -> list:
>         return_list = []
>         while len(list_of_lists) > 1:
>             importantier = list_of_lists[0]
>             list_of_lists.pop(0)
> 
>             for i, k in enumerate(list_of_lists):
>                 list_of_lists[i] = list(set(k) - set(importantier))
>             return_list += [importantier]
> 
>         return_list.append(list_of_lists[0])
>         return return_list

Kaip gi čia praleisi progą sublizgėti oneliner'iais ir įmantrybėmis...:
;-)

def __remove_repetitions(list_of_lists: list) -> list:
	seen = set()
	def uniq(lst):
		res = [e for e in lst if not e in seen]
		seen.update(lst)
		return res
	return list(map(uniq, list_of_lists))


arba netgi:

def __remove_repetitions(list_of_lists: list) -> list:
	seen = set()
	return list(map(lambda lst: [e for e in lst if not (e in seen or
seen.add(e))], list_of_lists))



p.s. mesjė, jūsiškė funkcija dar kažką palieka list_of_lists, kaip ir
kažkodėl šalina iš ten...

p.p.s. set()'ai neturi order, todėl list(set(k) - set(importanttier))
negarantuoja originalaus sąrašo elementų eiliškumo, jei tai svarbu.